„Kitų knygų“ leidykla neseniai išleido skandalingąjį portugalų rašytojo José Saramago (1922−2010) romaną „Evangelija pagal Jėzų Kristų“, kuris pasakoja dramatišką Jėzaus – paprasto žmogaus, o ne Dievo sūnaus, – gyvenimo istoriją.
Savaip perteikdamas biblinius įvykius, autorius sukūrė itin žmogiško ir žemiško, tačiau humaniškesnio net už patį Dievą Jėzaus paveikslą. Dėl šios knygos kilo konfliktas su to meto valdžia, ir autorius buvo priverstas palikti gimtąją šalį.
„Buvau išgyvenęs jau beveik penkiasdešimt diktatūros metų, todėl puikiai žinojau, kaip veikia draudimai ir cenzūra, tačiau faktas, kad knyga buvo uždrausta demokratijos sąlygomis, mane skaudžiai nuvylė ir privertė persikelti.“ – prisimena J. Saramago.
„Evangelijoje pagal Jėzų Kristų“ – aistringoje bei vaizdingoje literatūrinėje fantazijoje – perteikiama ne tik Jėzaus, bet ir iki šiol negirdėta jo tėvo Juozapo kaltės drama. Autorius savaip interpretuoja evangelinę pabėgimo iš Egipto sceną, kada Erodas pasiuntė kareivius nužudyti visus mažesnius nei trejų metų berniukus. J. Saramago atkreipė dėmesį, kad Juozapas nieko nedarė, kai visi nepaliaujamai beldėsi į kaimynų duris norėdami įspėti, kad šie paslėptų savo vaikus. Ši scena tampa pagrindiniu romano varikliu: Juozapas prisiima atsakomybę už vaikų mirtis, kurių buvo galima išvengti, o šį kaltės jausmą vėliau paveldi Jėzus.
Romanas pasižymi itin vaizdinga ir žodinga kalba. Prieš skaitytojo akis nušvinta kasdienis būrio vaikų apspistos kuklios jo Motinos gyvenimas, skaidrūs meilės išmintingajai Marijai Magdalietei jausmai, griežti pokalbiai akis į akį su Dievu ir paslaptinguoju Piemeniu, pas kurį paauglystėje Jėzus ganė avis.
Autorius prisipažįsta, kad jo knyga yra eretiška: „Nenoriu teigti, kad šventvagiška, bet ji akivaizdžiai eretiška. Nukrypau nuo kanono, nuo tradicijos. „Evangelijoje pagal Jėzų Kristų“ pateikiamas ne tik kitoks požiūris į evangelijų tekstus, bet ir kitoks požiūris į Jėzų, Mariją, Juozapą, Mariją Magdalietę. Mano romane Marija yra tiesiog moteris, Juozapas – paprastas vyras, lygiai taip pat visi kiti – žmonės, kaip mes patys, kaip jūs, kaip aš, kaip visi, vaikščiojantieji greta.“
Nežiūrint sankirtų su bažnytiniais kanonais, J. Saramago „Evangelija“ išlieka giliai humanistinė, išaukštinanti žmogų, meilę ir taurius jausmus. Autorius pripažįsta, kad knyga gali nepatikti konservatyviems ir tradiciškiems katalikams, tačiau yra įsitikinęs, jog skaitytoją ji būtinai ras: „Ne paslaptis, kad daugeliui žmonių, katalikams ir netgi kai kuriems teologams tapo aišku, kad romanas vertas tikinčiųjų pagarbos, nes knygoje Jėzus itin gerbiamas. Nesu tikintysis, tačiau romane nėra nė vieno žodžio, nepagarbiai atsiliepiančio apie Jėzų kaip žmogų.“
José Saramago laikomas vienu įdomiausių XX a. rašytojų. 1998 m. jam paskirta Nobelio literatūros premija. Manoma, kad ši premija paskirta būtent už „Evangeliją pagal Jėzų Kristų“.
