Šiemet šalies gyventojai, pirkdami dovanas ir ruošdami Kalėdų ar Naujųjų metų stalą, pinigines pravers plačiau.
Planuojančių didinti išlaidas šventiniams pirkiniams skaičius, palyginti su pernai metais, šoktelėjo daugiau nei penkis kartus. Tai parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas.
Lyginant jau trejus metus atliekamų analogiškų tyrimų duomenis matyti, kad labiausiai per šį laiką keitėsi šventinio biudžeto atžvilgiu optimistiškai nusiteikusių gyventojų skaičius.
Pernai lapkritį žmonių, pasiryžusių šventėms išleisti daugiau nei užpernai, nuošimtis sudarė vos 2 proc. Šiemet plačiau atveriančių pinigines skaičius padidėjo iki beveik 11 proc. ir priartėjo prie 2008-ųjų metų rodiklio (12 proc.). Gerokai daugiau išleisti pasiryžę 2 proc. šventines išlaidas didinsiančių apklaustųjų, likusieji išleis šiek tiek daugiau nei pernykštėms šventėms.
„2009 m. buvome tarp tų Europos šalių, kurių gyventojai išlaidas dovanoms karpė bene labiausiai. Šiemet Lietuva jau išsiskiria tuo, kad čia nuotaikos pastebimai geresnės ir palyginti daug gyventojų tokias išlaidas ruošiasi didinti“, – komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Tuo pačiu ekspertė pažymi, kad poreikis taupyti ir atsargumas taip pat niekur nedingo: kaip rodo tyrimo rezultatai, dauguma gyventojų vis dėlto yra linkę šventinio pirkinių biudžeto nekeisti. Tokių gyventojų šiemet yra 39 proc. – kone trečdaliu daugiau nei pernai. Palyginimui, bendrovės „Deloitte“ apklausos duomenimis, dovanoms išleisti tiek pat, kiek pernai, planuojančių europiečių sumažėjo 7 proc. Dabar tokias pačias šventines išlaidas planuoja pusė įvairių Europos šalių gyventojų, 22 proc. išleis daugiau, 28 proc. – mažiau.
Lietuvos gyventojų šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimo duomenimis, mažinti šventinį biudžetą šiemet planuoja kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų. Pernai ir užpernai tokių buvo gerokai daugiau – atitinkamai 60 proc. ir 46 proc., skaičius.
O. Bložienė sako, kad, nors Lietuvoje karpančių išlaidas šventėms šiemet mažiau nei pernai ar 2008 m., bendra gyventojų finansinė situacija smarkiai nepagerėjo. Šalyje jau dvejus metus stabiliai daugėja gyventojų, kurie šventiniams pirkiniams neišleidžia nė lito ir pasitenkina tik būtiniausiomis išlaidomis. Visiškai atsisakyti šventinių išlaidų 2008-aisiais buvo priversti 9 proc. gyventojų, po metų šis skaičius išaugo iki 11 proc., o šiemet jis sudaro daugiau nei 12 proc.
„Nors vidutinis atlyginimas pastaruosius du ketvirčius šiek tiek didėjo, realaus pajamų augimo, kuris leistų labiau padidinti šventines išlaidas, gyventojai dar tikrai nejaučia. Vis dėlto per iki Kalėdų likusias beveik tris savaites galima suspėti šventę suplanuoti taip, kad tai pareikalautų kuo mažiau išlaidų, ir gal net šiek tiek šiam tikslui sutaupyti. Svarbiausia tinkamai paskirstyti turimas pajamas ir santaupas, būti išradingiems ir racionaliai planuoti, kad šventėms skirta išlaidų suma būtų pagrįsta realiomis finansinėmis galimybėmis, o ne teigiamomis ekonomikos prognozėmis ar šventiška nuotaika“, – apibendrina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
