.jpg)
„Baltų lankų“, išleidusių romanus „Kelyje“ ir „Dharmos valkatos“, dėka turime dar vieną XX a. legendos kūrinį. Žymiausias „kelio“ rašytojas Jackas Kerouacas (1922–1969), miręs nuo alkoholizmo sukeltos kepenų cirozės komplikacijų – buvo ne tik džiazo, laisvo gyvenimo, bet ir budizmo praktikuotojas. Jis ypač vertino Deimantinę Sutrą.
Ši knyga parašyta 1955 metais, tačiau išleista tik 2008-aisiais. JAV budistas, profesorius Robertas Alexanderis Farraras Thurmanas (g. 1941) įžangoje teigia, kad J. Kerouacas šeštajame XX a. dešimtmetyje „iš visų mūsų amerikiečių budistų pirmtakų buvo pagrindinis bodhisatva. (…) Kerouacui labiau prie širdies buvo indiškojo mahajanos budizmo atmaina“ (p. 5, 7).
J. Kerouaco širdis, kaip teigia R. A. F. Thurmanas, buvo krikščioniška-budistinė: jam labiausiai rūpėjo gailestingumas ir atjauta; tuo pačiu apgailestaujama, kad imperatorius Konstantinas budizmą transformavo į Romos imperijos įnagį ir užtemdė Kristaus ir Budos ryšį, nors jį vis dėlto įžvelgė III a. išminčius Manis. Bitnikui J. Kerouacui gnostinės evangelijos ir budizmo mokymas buvo viena. Rašytojas dažnai kalba apie nieką, „jokio daikto nebuvimą“, „šventą tuštumą“, pranykimą, „tuštumą, atjautos įsčiomis“.
Kartą, kai J. Kerouacas susitiko su linksmuoliu budistu Daisetsu Teitaro Suzuki’u (1870–1966), rašytojas jo paklausė, ar negalėtų su juo pasilikti amžinai, šis esą atsakęs: „Kada nors“ (p. 15).
Knygoje „Pabusk. Budos gyvenimas“ J. Kerouacas pasakoja budizmo pradininko gyvenimo istoriją, o pats knygos šerdimi vadina Šurangama Sutrą.
Knygą ypač rekomenduočiau perskaityti krikščionims, manantiems, kad budizmas – velnio sugalvotas (deja, taip manančių yra nemažai). „Tegu bus pagarbintas Jėzus Kristus, krikščionių pasaulio viešpats. Tegu bus pagarbintas Gautama Šakjamunis, išorinis Budos kūnas“ (p. 36).
Parengė Mindaugas Peleckis ( [-[0]-] )
Norite šios knygos? Kodėl norite? Atsakykite ir laimėkite!
Knygą laimėjo Sandra. Sveikiname!
