Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo tikslinius patikrinimus dėl maisto produktų, kurių etiketėse žymima „Be E“, „Be jokių E“, „Be konservantų“, „Be sintetinių dažiklių“ ir kt. įvertinimo.
Pirmojo patikrinimo etapo metu viso buvo ištirtas 91 mėginys. Juose atlikus 159 tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nustatyta, kad keturi mėginiai neatitiko gamintojų deklaruojamų ženklinimo etiketėje rodiklių.
„Buvo patikrintos gamybos ir prekybos įmonės ir, remiantis rizikos analize, atrinkti mėginiai laboratoriniam ištyrimui, kad įsitikintume, ar gamintojai teisingai deklaruoja rodiklius ženklinimo etiketėje ir ar neklaidina vartotojų, deklaruodami, jog produktai išskirtiniai, t. y. be „E““, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotas Zenonas Stanevičius.
Iš gamybos įmonių ir prekybos buvo tyrimams paimti mėsos ir paukštienos gaminių ir pusgaminių, miltinių gaminių, prieskonių, majonezų, padažų, kečupo, gaiviųjų gėrimų ir nektarai, fermentinio sūrio ir jo gaminių, pieno ir pieno gaminių, varškės, varškės gaminių mėginiai.
Pasak Z.Stanevičiaus, akcijos tikslas buvo įsitikinti, ar gamintojai laikosi sąžiningos gamybos principo. Produktuose buvo tirti šie rodikliai: natrio glutamatas, fosfatai, nitritai, benzoatai, sorbatai, saldikliai – acesulfamas, aspartamas, sacharinas, dažiklis E120, Sudano, Para Red dažai ir kt.
Laboratorinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad keturiais atvejais gamintojai klaidino vartotoją, ženklinimo etiketėje nenurodydami, kad gamybos metu naudoti maisto priedai. Nors gamintojas deklaruoja, kad nitritų nedėta UAB „Mažeikių mėsinė“ aukščiausios rūšies virtoje dešroje rasta 21,9 mg/kg nitritų. UAB „Vilniaus duona“ „Tradicinis pjautinis batonas“ rasta 238,4±21 mg/kg kalio sorbato, nors gamintojas deklaruoja, kad jo nedėta. Taip pat UAB „Klaipėdos mėsinė“ aukščiausios rūšies virtose dešrelėse „Favorit“ „Be E“ rasta nitritų (15,09 mg/kg) ir aukščiausios rūšies virtoje dešroje vaikams „Be E“ „Žymenų“ rasta nitritų (17, 48 mg/kg).
Pažymėtina, kad nustatyti nitritų kiekiai minėtuose produktuose neviršija leistinų Lietuvos higienos normos HN 53:2010 kiekių, tačiau neatitinka ženklinime deklaruojamų išskirtinių produktų savybių.
Vertinant mėginių tyrimų rezultatus buvo vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ reikalavimais bei Europos maisto saugos tarnybos (EMST) ir kitų mokslinių institucijų pateiktais moksliniais duomenimis.
„Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute išanalizavę atlikto tyrimo rezultatus, galime daryti prielaidą, kad gamintojai, stengdamiesi pritraukti vartotoją ir norėdami suteikti produktui išskirtinių savybių, ženklinimo etiketėje nurodo, kad produktas „Be E“, „Jokių „E“, „Be dirbtinių dažiklių“ ir kt. Gamybos metu jei ir nenaudoja gryno nitrito, kuris žymimas E250, tačiau į mėsos gaminių sudėtį deda įvairias žaliavas – tropinių trešnių miltelius, arbatos Kombucha skonio ekstraktą ir kita, kurie yra būtent nitritų šaltinis. Vartotojui nesvarbu, kokiu būdu maisto priedas pateko, ar tiesiogiai įdėtas, ar su žaliavomis, kad ir natūralios kilmės. Svarbu suteikti teisingą informaciją ir sudaryti galimybę pačiam vartotojui pasirinkti, kokį produktą pirkti“, – komentavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas.
Atsižvelgus į atlikto tyrimo rezultatus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė teikti rinkai bei įpareigojo gamintojus surinkti iš rinkos UAB „Mažeikių mėsinė“ aukščiausios rūšies virtą dešrą, UAB „Vilniaus duona“ „Tradicinį pjautinį batoną“, UAB „Klaipėdos mėsinė“ aukščiausios rūšies virtas dešreles „Favorit“ „Be E“ ir aukščiausios rūšies virtą dešrą vaikams „Be E“ „Žymenų“. Taip pat šioms įmonėms skirtos maksimalios baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Visos šios įmonės bus įtrauktos į nesąžiningų įmonių sąrašą ir valstybinė kontrolė juose bus atliekama daug dažniau.
Pasak Z.Stanevičiaus, tokio pobūdžio patikrinimas nėra vienkartinė akcija, jis bus tęsiamas ir mėginiai atrenkami nuolat, visuomenė informuojama apie rastus vartotojų klaidinimo atvejus.
