Valdas Dambrauskas pastabiems futbolo gerbėjams žinomas kaip vienas iš nacionalinių jaunimo rinktinių trenerių. Kai kurie jo pavardę galėjo įsiminti ir iš jo rašyto tinklaraščio viename futbolo, o vėliau ir naujienų portale.
Įžvalgos, pastabos iš darbo futbolo mokyklose Anglijoje bei palyginimai su jaunųjų futbolininkų rengimu Lietuvoje buvo kažkas nauja įvairove nepasižyminčioje internetinėje futbolo žiniasklaidoje. Valdas taip pat yra vienas iš portalo FutboloTreneris.lt autorių.
Į Angliją V. Dambrauskas išvyko 2002–aisiais metais. Tai jis padarė ne tik dėl ekonominės situacijos, tačiau ir dėl savo svajonės – įgyti trenerio kvalifikaciją šalyje, kurioje gilios futbolo tradicijos ir kurios futbolo mokykla laikoma viena geriausių pasaulyje.
V.Dambrauskas Anglijoje baigė Londono Metropolitan universitetą, sporto mokslų ir treniravimo studijas, įgijo UEFA „B“ kategorijos trenerio kvalifikaciją. Šešerius metus dirbo „Manchester United“ futbolo mokykloje su 12-16 metų amžiaus vaikais, treniravo „Kingsbury London Tigers“ vyrų komandą, metus dirbo „Fulham“ futbolo akademijoje, o paskutiniaisiais metais buvo „Brentford“ klubo dviejų jaunimo komandų vyr. treneriu.
2008-aisiais metais Velse pradėjo UEFA „A“ kategorijos trenerio kursus ir šiuo metu jam liko išlaikyti paskutinį iš šešių egzaminų.
Nuo 2010–ųjų metų pabaigos 34-erių metų treneris prisijungė prie Panevėžio „Ekrano“ ekipos.
– Valdai, kaip atsidūrei Lietuvos čempionų komandoje?
– Su „Ekrano“ klubu ryšius palaikiau reguliariai paskutinius dvejus metus. Kartą per mėnesį pasišnekėdavau su vyr. treneriu Valdu Urbonu, pasidalindavome idėjomis, mintimis ir patirtimi. Per atostogas kiekvieną vasarą grįždavau į Lietuvą, užsukdavau į klubą pažiūrėti treniruočių, susitikdavau su treneriais. Praėjusią vasarą Leo išvykus į Braziliją, gavau pasiūlymą atvykti į komandą. Grįžus jam ir žvelgiant į tolimesnę ekipos perspektyvą, nebuvo atsisakyta ankstesnių sumanymų stiprinti jaunimo paruošimą reprezentacinei komandai. Taip pat bus skiriama daugiau dėmesio analitiniam darbui pagrindinėje komandoje, išsamesnė rungtynių ir žaidėjų analizė. Suformuotas trenerių kolektyvas klube, kuriame dalinamasi patirtimi, įžvalgomis, kiekvienas yra svarbus ir stiprus savo srities atstovas.
– Kokios pagrindinės tavo pareigos klube?
– Būsiu dublerių komandos treneris, o taip pat dirbsiu ir šalia pagrindinės ekipos. Dirbant su jaunimu, pats sunkiausias dalykas – jų įsiliejimas į pagrindinę komandą. Tas pereinamasis laikotarpis iš jaunimo futbolo į vyrų yra nelengvas, tad padėsiu jauniesiems futbolininkams geriau adaptuotis. Svarbu yra matyti antros ekipos galimybes, suprasti, ko trūksta žaidėjams įsiliejant į pagrindinę komandą.
– Kas tave paskatino priimti FK „Ekrano“ pasiūlymą?
– Anglijoje buvo labai gerai, „šilta“ vieta, puikios darbo sąlygos. Paradoksaliai gal skambės, bet norėjau išbandyti save profesionaliame lygyje. Anglijoje gali dar dvidešimt metų dirbti ir joks klubas, žaidžiantis Čempionų lygoje, neatkreips į tave dėmesio. Konkurencija milžiniška. Nenoriu pasakyti, jog bijau konkurencijos, tačiau turi įsilieti į tam tikrą ratą, kuris tave žinotų, būti kažkieno geru pažįstamu, jog patektum į Anglijos garsių klubų akiratį. Kaip ir visame pasaulyje, daug ką karjeroje lemia pažintys.
Ten teko dirbti ir su jaunimo komandomis, ir su vyrų, tačiau tas faktas, jog FK „Ekranas“ yra Lietuvos čempionai, buvo papildomas stimulas grįžti ir čia save realizuoti.
– Ar teko kalbėti su sporto direktoriumi, klubo prezidentu apie antrąjai komandai keliamus tikslus?
– Taip, kalbėjomės. Dublerių komandai nėra tikslas laimėti kažkokią atitinkamą vietą čempionate, iškovoti tam tikrą skaičių taškų ar pergalių. Dublerių ekipa pagal vakarų modelį tarnauja pagrindinei komandai, jos tikslas – kiekvienais metais po vieną – du žaidėjus įlieti į pagrindinę sudėtį. To čia ir sieksime.
– „Ekrane“ esi daugiau nei mėnuo, kokie pirmieji įspūdžiai darbe?
– Ne klubas, ne žaidėjai ir ne treneriai prie manęs turi taikytis, o pats turiu pritapti prie visų, prie komandos. Aišku, reikia laiko adaptuotis, suprasti, kaip vyksta treniruočių procesas, susipažinti su žmonėmis. Su visais gerai sutariu, tiek su treneriais, tiek su žaidėjais randu bendrą kalbą. Esu patenkintas darbu ir kolektyvu, o rezultatus matysime rudenį.
– Gal anksti dar klausti, tačiau ką norėtum pritaikyti, įdiegti treniruojamoje komandoje, gal jau turi kokių minčių?
– Pats darbą su dublerių ekipa pradėsiu nuo vasario pradžios, po fizinio paruošimo stovyklos Druskininkuose. Tad, kol nepradėjau treniruočių, dar sunku kažką konkrečiai kalbėti. Be abejo, bus keliami žaidėjams konkretūs uždaviniai, sudaroma konkurencija, analizuosiu, ko trūksta ekipai. Pagrindinis tikslas, kaip jau minėjau, jog dublerių komanda tobulėtų, eitų į priekį ir ateityje papildytų pagrindinę sudėtį.
– Ar spėjai jau susipažinti su būsimais antros ekipos žaidėjais?
– Komanda bus formuojama iš Panevėžio futbolo akademijos auklėtinių, 1993-1995 metų gimimo vaikinų. Stebėjau kelias jų treniruotes, teko vieną pačiam vesti. Daugumą pažįstu iš veidų, žinau vardus. Yra jų treneriai, kurie man padeda, įsiklausau į jų nuomones, pastabas, jų rekomendacijas apie žaidėjus. Bus sudaryta konkurencija, niekas nebus ramus dėl savo padėties komandoje ir niekam nebus užtrenktos durys. Kas dirbs, tas turės šansų kilti toliau.
