Pasivaikščiojimai atvirame ore suteikia energijos, geros savijautos bei gyvenimo džiaugsmo. Tai vienas iš efektyviausių būdų palaikyti tinkamą kūno svorį, pristabdyti senėjimo procesus.
Žurnalas vyrams „Men’s Health“ siūlo tuo užsiimti ne vieniems, bet su visa šeima. Esą tai svarbi socialinio gyvenimo dalis, turiningesnė laiko praleidimo forma nei su vaikais ir žmona tūnoti kino salėje ar prie televizoriaus, ar su draugais šnekučiuotis aludėje. Blogu oru praverstu ir pasilakstymas namų laiptais. Jei vaikštinėti nemėgstate, pakeiskite tai draugiškais pasivažinėjimais dviračiais ar riedučiais.
Prieš dešimtmetį pradėtas ir ketverius metus vykęs turimas parodė, kad sulaukusiems 60-ties reguliarūs pasivaikščiojimai sumažina silpnaprotystės pavojų. Nustatyta, kad aktyvesni šios ligos apraiškas gali sumažinti trečdaliu, rašo sveikatos žurnalas „Neurology“.
Reguliarūs pasivaikščiojimas naudingi ne tik šunims, bet ir jų savininkams. Tai ypač gerai veikia žmogaus smegenis. Paula Span tyrimui atlikti pasirinko 120 sveikų, tačiau aktyvumu nepasižyminčių vyrų ir moterų, kurių vidutinis amžius siekia 60 metų; jiems tyrimo autorė paskyrė du skirtingus pratimus. Vienai grupei buvo paskirta tris kartus per savaitę po 40 minučių vaikštinėti uždaroje patalpoje. Kitai – įvairesni aerobikos pratimai, joga, pratimai smegenims, rašo „The New York Times“.
Po metų paaiškėjo, kad tik vaikštinėjusių hipokampas (giliausiai nugrimzdusi į galvos smegenų vidų smegenų žievės dalis) padidėjo vidutiniškai 2 procentais, tuo tarpu kitos grupės sumažėjo1,4 proc. Pitsburgo universiteto psichologo Kirko Ericksono teigimu, hipokampo sumažėjimas tokiame amžiuje yra normalus, tad 2 procentų padidėjimas vaikščiojusių grupėje yra ganėtinai reikšmingas pasiekimas.
Abi grupės taip pat pagerino vaizdinės atminties rodiklius, tačiau geresni vėl buvo tik vaikštančių rezultatai. Kitais pasivaikščiojimų tyrimais parke ar kitoje natūralioje aplinkoje nustatyta, kad taip galima sumažinti smegenų nuovargį.
Paprasčiausias pasivaikščiojimas su šunimi vertinamas kaip geriausias žmogaus įrankis, padedantis jam dar labiau suartėti su augintiniu ir patirti tamprų tarpusavio ryšį. Derėtų žinoti, kad keturkojai sukauptą energiją iškrauti tolimesnių ir dažnesnių pasivaikščiojimų metu, tad keleto pasilakstymų po kiemą jiems irgi nepakanka.
Šunų savininkai, vedžiodami savo augintinius, gali išlikti puikios fizinės formos, kadangi mankštinasi daugiau nei tie, kurie nuolat lankosi sporto klube. Prekes gyvūnams gaminančios Didžiosios Britanijos kompanijos „Bob Martin“ atliktas tyrimas parodė, kad šunų savininkai keturkojus vedžioja du kartus per dieną po 24 minutes ir laiko tai pagrindine mankštos forma. Vadinasi, per savaitę tai – 5:38 val. Jei dar pridėsime vidutiniškai po 3 ilgesnius pasivaikščiojimus su augintiniu per savaitę, šis laikas išaugs dar papildomai 2:33 val. Kone pusė jokių augintinių neturinčių asmenų praktiškai beveik nesimankština ir mažai vaikšto.
Mažesnius ar mažesnio aktyvumo lygio šunis rekomenduojama vedžioti bent po 30- 45 minutes, visus kitus – mažiausiai po 45 minutes. Svarbiausia, kad pasivaikščiojimas būtų malonus dalykas tiek šeimininkui, tiek ir šuniui, o ne tiesiog greitas šuns išvedimas laukan, prieš imantis įprastų dienos darbų.
Gyvenimo pilnatvei nebūtini sporto klubai ar įnoringos pramogos su šeima. Ir pačiam, ir šeimai bei vaikams gali pakakti ir turiningų pasivaikščiojimų.
