Vasario 21-23 d. didžiausios Baltijos šalyse interneto konferencijos „Login 2011“ organizatorių užsakymu socialinių ir rinkos tyrimų internetu kompanijos „Macroscope“ atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis interneto vartotojų sutiktų mokėti už juos dominančius skaitmeninius produktus.
69 proc. tyrimo dalyvių iš pradžių ieškotų visų įmanomų būdų dominančią prekę gauti nemokamai.
96 proc. respondentų nelegalias intelektinės nuosavybės programas naudoja pramogai, 63 proc. – mokslui, 40 proc. siunčiasi darbo reikmėms. 3 proc. apklaustųjų nurodė kitas piratavimo priežastis.
„Apklausos rezultatai rodo, kad šiuolaikinės technologijos yra tapusios dideliu iššūkiu intelektinės nuosavybės objektų savininkams, o optimalus būdas, kaip suderinti visų interesus, dar nesurastas. Arba vieni, arba kiti turės nusileisti. Netikiu, kad tai bus vartotojai. Manau, kad intelektinės nuosavybės apsaugos rėžimas artėja prie neišvengiamos reformos“, – teigė advokatų kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokatas Andrius Iškauskas.
91 proc. tyrime dalyvavusių vartotojų nurodė per paskutinius tris mėnesius nelegaliai siuntęsi filmus, 80 proc. – muzikos įrašus, 57 proc. – kompiuterių programas. Kompiuterinius žaidimus nelegaliai siuntėsi 34 proc. apklaustųjų, elektronines knygas – 32 proc., 20 proc. nurodė parsisiuntę elektronines fotografijas, 16 proc. – elektroninius žurnalus.
Per tą patį laikotarpį 36 proc. respondentų nurodė internetu legaliai įsigiję kompiuterines programas, 31 proc. parsisiuntė muzikos įrašus ir įsigijo materialius kūrinius. 23 proc. leistinais būdais parsisiuntė elektronines knygas, 22 proc. – kino filmus, 21 proc. nurodė internetu legaliai įsigiję kompiuterinius žaidimus, 16 proc. – elektroninius žurnalus.
Nuspręsti, ar autoriniai kūriniai turi būti apmokestinti ar platinami nemokamai, turėtų pats jų autorius. Taip mano per 50 proc. apklaustųjų. Tačiau dauguma norėtų, kad asmeniniais ar nekomerciniais tikslais naudojama intelektinė nuosavybė internete būtų prieinama nemokamai. Daugumos dalyvių nuomone, už nelegaliai įsigytus intelektinės nuosavybės produktus yra atsakingas platintojas; kiek mažiau manančių, kad atsakomybė tenka pirkėjui, mažuma galvoja, kad atsako autorius.
Interneto piratautojai nurodė, kad muziką, filmus, kompiuterines ir kt. skaitmenines programas sutiktų įsigyti legaliai ir už jas mokėti, jei kaina šalyje atitiktų pragyvenimo lygį. Apklausos dalyviai teigė, kad tie patys muzikiniai albumai Lietuvoje kainuoja kur kas daugiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Piratauti lietuvius taip pat verčia vyraujanti nuomonė, kad duomenys nelegaliuose kanaluose Lietuvoje pasirodo mėnesiais ar net metais anksčiau, nei legaliuose.
70 proc. apklausos dalyvių teigė manantys, kad piratavimą lemia per didelė legalių produktų kaina. 52 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad įtaką naudotis nelegaliai platinamais duomenimis turi ir žinojimas, kad už ją nereiks mokėti. 90 proc. apklaustųjų už intelektinės nuosavybės duomenis sutiktų mokėti, jei juos būtų galima įsigyti daug mažesne kaina, 52 proc. piratautų mažiau, jei už legalius duomenis būtų galima atsiskaityti daug patogesniais būdais.
Tyrime, kuris buvo vykdomas internetu, buvo apklausti 269 respondentai, kurių amžius 16-44 m.
Apie intelektinės nuosavybės permainas šiuolaikiniame interneto amžiuje „AAA Baltic Service Company“ advokatas Andrius Iškauskas skaitys pranešimą didžiausios Baltijos šalyse interneto konferencijos „Login 2011“ metu, kovo 17 d.
