Lietuvos vartotojų instituto praeitų metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, jog 13-18 m. amžiaus vaikai yra linkę skelbti per daug asmeninės informacijos internete.
92 proc. apklaustų moksleivių dažniausiai internete pateikia savo vardą, pavardę, 87 proc. – elektroninio pašto adresą, 60 proc. – telefono numerį, 58 proc. – mokyklos pavadinimą.
Nesirūpina asmens duomenų apsauga
Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikai dažnai nesirūpina ne tik savo, bet ir kitų asmenų privatumu. Jie nevengia skelbti informacijos apie save ar kitus asmenis, neatsižvegdami į tai, ar pastarieji sutinka. 72 proc. vaikų teigė, jog yra talpinę nuotraukas, video filmukus, tekstinius pranešimus ir kt. įvairiose interneto svetainėse apie save ar savo draugus. 41 proc. nurodė, jog yra paskelbę savo draugų asmens duomenis (jų nuotraukas, informaciją apie tam tikras jų gyvenimo detales) be jų sutikimo.
Deja, nemaža dalis vaikų (32 proc.) prieš skelbiant savo ar kitų duomenis nesusipažįsta su tinklalapio privatumo politika bei nenustato privatumo apribojimų.
Be to, tyrimas parodė, jog vaikai virtualioje erdvėje nevengia elgtis rizikingai. 60 proc. vaikų pokalbių svetainėse yra bendravę ar vis dar bendrauja su nepažįstamais asmenimis. Susirūpinimą kelia tai, jog trečdalis (31 proc.) tėvų prisipažino nežinantys, ar jų vaikai tuo užsiima.
Neatsakingą vaikų elgesį internete gali lemti bendrų žinių apie asmens duomenis, jų apsaugą bei galimas grėsmes, stoka. Nemažai vaikų gerai nežino, kas yra asmens duomenys. 49 proc. apklaustųjų vaikų prie asmens duomenų nepriskyrė mobilaus telefono numerio, 62 proc. – nuotraukos, 65 proc. – elektroninio pašto adreso. Atsakydami į klausimą apie galimas grėsmes internete, daugiausia vaikų (72 proc.) didžiausia grėsme laikė tapatybės vagystę. Tuo tarpu daugiau nei trečdalis apklaustųjų vaikų (48 proc.) nemanė, jog asmens duomenų panaudojimas komerciniais tikslais yra grėsmė. Be to, 46 proc. vaikų nemanė, jog jų nuotraukos internete gali būti panaudotos reklamai ar patalpintos erotinio pobūdžio tinklapiuose.
Grėsmės internete nebaisios
Paprašius nurodyti, kokios grėsmės ar pavojai jau yra kilę internete, 32 proc. vaikų teigė, jog iš nepažįstamo asmens telefonu ar elektroniniu paštu yra gavę nepageidaujamą pasiūlymą, 23 proc. teigė, jog be jų sutikimo internete buvo išplatintos nuotraukos ar video filmukai, 18 proc. – jog nepažįstamas asmuo internete apsimetė jais (pasisavino tapatybę), 15 proc. – jog internete buvo pateikta melaginga informacija apie juos.
Vaikų nuomone, su galimais asmens duomenų apsaugos pažeidimais internete ir priemonėmis jų išvengti, juos turėtų supažindinti mokytojai (58 proc.). Patys mokytojai taip pat teigė, jog ši pareiga priklauso jiems ir tėvams. Daugiausia tėvų (95 proc.), tuo tarpu, manė, jog tai yra jų pareiga. Didžioji dauguma paslaugų teikėjų (89 proc.) tam pritarė.
50 proc. tėvų ir 68 proc. mokytojų yra įsitikinę, jog vaikai neturi pakankamai žinių apie galimas grėsmes, susijusias su neatsakingu asmens duomenų platinimu internete, nors didžioji dauguma jų (91 proc. mokytojų ir 63 proc. tėvų) yra kalbėję apie tai su vaikais.
Daugelio tėvų (73 proc.) nuomone, geresnę vaikų asmens duomenų apsaugą internete gali užtikrinti vaikų formalus ir neformalus švietimas, informacinės kampanijos. Įdomu tai, jog daugiausia mokytojų (59 proc.) šiuo klausimu yra linkę pasikliauti paties žmogaus asmenine atsakomybe.
Džiugu, kad tyrimas parodė, jog susidūrus su vaiko privatumo pažeidimais internete daugelis suaugusiųjų žinotų, kur galima kreiptis siekiant apginti pažeistas teises. Daugiausia tėvų (33 proc.) ir mokytojų (38 proc.) neklysdami teigė, jog pirmiausia kreiptųsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Naudojimasis socialiniais tinklais
Vaikai internete ne tik ieško informacijos ar parsisiunčia muziką bei filmus, bet ir aktyviai naudojasi įvairiomis bendravimo priemonėmis: socialiniais tinklais, pažinčių svetainėmis, forumais ir pan. Ypatingai populiarūs vaikų tarpe yra socialiniai tinklai: 77 proc. apklaustųjų vaikų teigė besinaudojantys Facebook tinklu, 65 proc. – One.lt. Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų Facebook socialiniu tinklu naudojasi kiekvieną dieną.
Tyrimo duomenys parodė, jog suaugę taip pat nėra naujokai socialiniuose tinkluose ir pagal naudojimąsi populiariausiais socialiniais tinklais beveik neatsilieka nuo vaikų. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė apklaustų tėvų (58 proc.) bei mokytojų (53 proc.) naudojasi tarptautiniu socialiniu tinklu Facebook.
