Metro projektui Vilniuje ES pinigų nepažertų

Asociacijos Metro sąjūdžio pirmininkas Virginijus Daukas neabejoja, kad metropolitenas specialiajame miesto transporto plane atsiras.

Atsakymas už šimtus tūkstančių

Gegužę turėtų būti parengtas Vilniaus miesto transporto specialusis planas, kuris turės atsakyti, ar sostinei reikia naujų rūšių transporto, o jei reikia, tai kokių.

Šio dokumento rengėjai svarsto ir galimybę sostinėje statyti miesto geležinkelį, kitaip vadinamą metropolitenu. Parengti galimybių studiją atsieis beveik 800 tūkst. litų. Skolose skendinčiai miesto savivaldybei teks pakloti 140 tūkst. litų, likusios lėšos skiriamos iš ES struktūrinių fondų.

Tačiau jei galimybių studija parodys, kad Vilniui išties reikia metropoliteno, jo statyboms gauti lėšų iš ES greičiausiai nebepavyks. Galimybė finansuoti naujų rūšių transporto diegimą numatyta tik 2007–2013 m. paramos laikotarpiu. Tikimybė, kad metropoliteno statybos galėtų prasidėti iki to laiko, labai nedidelė.

Istorija – be pabaigos

Įvairios viešojo transporto galimybių studijos viena po kitos buvo pradėtos rengti dar 2002 m., kai tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas įsigeidė sostinėje išvysti tramvajų. Šiam projektui buvo parengtos dvi galimybių studijos, o į tuometį Vilniaus transporto planą net įrašytos galimos tramvajaus trasos.

Miesto valdžią perėmus Tvarkos ir teisingumo partijai, tuometis meras Juozas Imbrasas pradėjo svarstyti, kad tramvajus Vilniui visai nereikalingas, daug geriau būtų statyti metro.

Šią idėją aktyviausiai palaikė visuomeninė organizacija Metro sąjūdis. Šios organizacijos iniciatyva vėl buvo rengiamos įvairios galimybių studijos, jose įrodinėta, kad metro būtų efektyvesnė ir net pigesnė susisiekimo priemonė.

Tačiau nei tramvajaus, nei metro statybos sostinėje taip ir neprasidėjo, o ir patys naujojo miesto transporto specialiojo plano rengėjai pripažįsta, kad šaukštai jau greičiausiai po pietų.

Tik vienas iš pasiūlymų

„Pastarasis rimtas miesto transporto tyrimas buvo 2002 m. parengtas specialusis planas, kuriame buvo numatytos ir tos tramvajaus linijos. Per dešimtmetį miestas keitėsi, žmonių srautai persiskirstė, todėl reikia atlikti labai rimtus naujus tyrimus, kad įsivaizduotume, kaip turi būti planuojamas viešasis transportas”, – dienraščiui aiškino vienas plano rengėjų, savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Jis teigė negalintis suskaičiuoti, kiek iš viso jau galėjo kainuoti parengti įvairias studijas ir planus, nes tuomet buvo „jaunas architektas trumpomis kelnytėmis”.

Nors Metro sąjūdis suskubo pranešti, kad Vilniuje vėl atgaivinta metro idėja, M.Pakalnis teigia, jog tai ne visai tiesa.

„Tai yra Metro sąjūdžio pasiūlymas plano rengėjams, jis svarstomas kaip ir kiti variantai. Norint atsakyti į klausimą, ar reikia metropoliteno, reikia atlikti daug tyrimų. Turime žinoti gyventojų tankumą įvairiose miesto vietose, jų įpročius, pasirengimą sėsti į viešąjį transportą ir taip toliau”, – sakė architektas.

Pasak jo, plano rengėjams daug naudos duotų šiuo metu vykstančio gyventojų būstų surašymo duomenys, tačiau jie bus susisteminti tik metų pabaigoje, o pirminius pasiūlymus plano rengėjai miesto valdžiai turi pateikti jau gegužę.

Prasmingumu abejoja

Metropoliteno reikalingumu M.Pakalnis labai abejoja. Anot jo, ši idėja galėjo būti perspektyvi, jei būtų buvusi pradėta įgyvendinti bent prieš dešimtmetį, tačiau per tą laiką vykusi miesto plėtra kelia abejonių dėl tokios priemonės tikslingumo.

„Tendencijos rodo, kad einame amerikonėjimo keliu – sėdame į nuosavas mašinas ir keliamės už miesto. Taip pasielgę žmonės į metro nesės, o toliau važinės savo automobiliais. Man atrodo, kad miesto politikams ir architektams trūksta supratimo, ką jie nori pasiekti. Juk Vilnius išsibarsto, šį procesą dabar pristabdė tik krizė”, – aiškino „Vilniaus plano” architektas.

Pasak jo, metropoliteną pastačius anksčiau, galėjo vykti priešingas procesas – žmonės, kuriems svarbus viešasis transportas, būtų patys susibūrę aplink stotis. „Be to, ES naujų rūšių transporto diegimą iš dalies finansuos iki 2013 m. Paskui galimybės gauti paramą tokiems projektams nebenumatytos”, – teigė M.Pakalnis.

Abejonių, ar pavyktų Vilniuje įrengti miesto geležinkelį, M.Pakalniui kelia ir tai, kad tokiam projektui turėtų pritarti politikai.

„Mes tik norime parengti dokumentą, kuris aiškiai nurodytų, kokių rūšių transportas Vilniui būtų tinkamiausias, tačiau neabejoju, kad bus ilga ir sunki diskusija. Yra įvairių interesų grupių, tam tikrų rūšių transporto entuziastų, todėl čia bus didelė dirva politinėms spekuliacijoms”, – svarstė pašnekovas.

„Tokios priemonės reikia, jos naudą rodo ir kitų Europos miestų patirtis. Vienintelis klausimas, kaip tą priemonę pavadinti – miesto geležinkeliu, metropolitenu ar dar kitaip. Bet iš esmės tai, ką mes siūlome, yra metro. Nesvarbu, kokią dalį kelio traukinys įveiks po žeme, kokią – virš žemės”, – dienraščiui dėstė V.Daukas.

Anot jo, iš dalies galima sutikti su nuomone, kad nemažai vilniečių pasirinko gyvenimą užmiestyje, tad metro jiems nebeaktualus, tačiau yra argumentų ir metropoliteno naudai.

„Jei žmogus nori gyventi pamiškėje, tai yra jo pasirinkimas ir jį reikia gerbti. Tačiau Vilniaus miesto bendrajame plane aiškiai deklaruojama, kad miestas turi būti ne plečiamas, o tankinamas”, – teigė metro entuziastas.

Pasak jo, metropoliteno statybos sostinėje turėtų būti vykdomos koncesijos būdu. Projektą įgyvendintų ir tam tikrą laiką jį valdytų pasirinkta privati bendrovė. Vėliau visa infrastruktūra atitektų miestui.

„Toks būdas savivaldybei kainuotų mažiausiai. Be to, jau yra labai rimtų bendrovių, kurios rodo susidomėjimą ir tokio projekto imtųsi”, – pasakojo V.Daukas.

Jo teigimu, jei miesto valdžia nuspręstų, kad sostinei reikia metro, su statybomis reikėtų paskubėti, nes „pastebėjimas dėl ES paramos laikotarpio yra visiškai teisingas”.

„Reikės politinio sprendimo, tačiau politinė situacija Vilniuje dažnai būna labai neapibrėžta. Dėl tokio politinio nestabilumo mes daug prarandame. Pinigai guli ant tako, reikia tik pasilenkti ir juos paimti”, – kalbėjo Metro sąjūdžio lyderis.