Šių metų kovo 4 d. Valstybiniame Šiaurės Graikijos teatre, Salonikų mieste įvyko Cezario Graužinio spektaklio „Déjà vu“ premjera. Pavadinimas sufleruoja, kad kažkas panašaus jau buvo sukurta, tik kitame laike, erdvėje, šalyje ir su kitais aktoriais.
2005-ais metais Helsinkyje, kartu su Vytautu Narbutu, Martynu Bialožeskiu ir „Viirus“ teatro aktoriais, Cezaris Graužinis sukūrė rožinį spektaklį apie teatrą ir mirtį „No Return“. Jis ne tik tapo „Viirus“ teatro kūrybinės veiklos kulminacija, bet ir sėkmingai buvo rodytas Švedijoje, Danijoje, Kroatijoje, atstovavo Suomijos teatrą pasauliniame teatro festivalyje Filipinuose ir, galiausiai, 2008-ųjų metų gruodžio mėnesį buvo parodytas Vilniuje, Menų spaustuvėje.
Pasak C. Graužinio, „spektaklyje „No Return“ pavyko sukurti ypatingą pasaulį, kuriame aktoriams buvo gera gyventi, o man, režisieriui, buvo gera į juos, ten, rožinėje scenoje gyvenančius, žiūrėti“.
Pakviestas bendradarbiauti su Valstybiniu Šiaurės Graikijos teatru, Salonikų mieste, režisierius C. Graužinis nusprendė iš netolimos užmaršties prikelti minėtą spektaklį. Spektaklį, su visais jo baltasparniais angelais, geraširdiškais milžinais, aukštais bokštais, traukiniais, vežančiais į nebūtį, su visa liūdesiu dvelkiančia rožine scenos dekoracija bei subtilia, ilgai persekiojančia muzika… „Taip ne tik man, bet ir ištikimiesiems bendražygiams – Martynui ir Vytautui – buvo sudaryta galimybė sugrįžti į mūsų pačių kadaise sukurtą džiaugsmingai graudų pasaulį,“ – teigė C. Graužinis. „Tad ryžausi mesti sau iššūkį – ar pavyks pakartoti Suomijos „No Return” kitame laike, kita kalba, kitoje kultūroje, kitame kontekste ir su kitais aktoriais?“
Būtent todėl graikiškas spektaklis ir gavo pavadinimą „Déjà vu“. Režisierius šmaikščiai lygina jau vieną kartą pastatyto spektaklio kartojimą su japonų No teatro etika ir praktika: „Čia viskas nukreipta į praeitį. No teatras nekuria naujų interpretacijų, priešingai, šio teatro uždavinys – parodyti spektaklį tokį, koks jis buvo sukurtas prieš 500 metų. Žinau, kad niekada neturėsiu galimybės dirbti tikrame No teatre, dėl to sukūriau savąjį No teatro principais grįstą precedentą – pakartoti anksčiau pastatytą spektaklį. Džiaugiuosi, kad išdrįsau tai padaryti. Dar labiau džiaugiuosi, kad buvo smagu ne tik man, bet ir aktoriams ir, žinoma, publikai.“
Režisierius C. Graužinis rengia ir dar vieną déjà vu. Nuo balandžio 4 dienos Atėnuose net trisdešimt kartų bus parodytas pernai kartu su aktore Maria Papadopoulou sukurtas monospektaklis Markizo de Sado kūrinių motyvais – „De Sadas – Žiustinai.“
Režisierius nepamiršta ir Lietuvos, čia kartu su „cezario grupės“ aktoriais šįmet planuojamos net trys premjeros: „Miego namai“, F. Kafkos „Metamorfozė“ ir „De Sadas – Žiustinai“.
Laikas.lt
