Kitas savaitgalis bus viena valanda trumpesnis – Lietuvoje įvedamas vasaros laikas, kuris bus atšauktas tik spalio pabaigoje.
Kito sekmadienio, kovo 27-osios, naktį, 3 valandą laikrodžių rodyklės Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus pasuktos viena valanda į priekį. Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį.
Sezoniniu vadinamas vasaros laikas bus taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai 4 valandą ryto laikrodžius reikės pasukti vieną valandą atgal.
Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Ši direktyva buvo pakartotinai patvirtinta prieš dešimtmetį. Nustatyta, kad ji veiks neribotą laiką, kol ES valstybės sutars atsisakyti reguliaraus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo.
Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė.
Tačiau 2003-ųjų pavasarį ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į ES, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX amžiaus pradžioje. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.
.jpg){kind=small}
