Gydytojai įspėja, kad silpstantis regėjimas gali reikšti ne tik tai, kad reikia akinių, bet būti ženklu, jog sergama mažai žinoma ir klastinga liga – amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), tuo tarpu savigyda ir pavėluota diagnozė gali sukelti labai skaudžių pasekmių.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting” duomenimis, lietuviai itin mažai rūpinasi akių ligų profilaktika, o nusilpus regėjimui jį stiprinti bando patys, nepasikonsultavę su specialistais.
Pagal tyrimą, kartą per metus pas akių specialistus apsilanko tik 11 proc. gyventojų. Dauguma (56 proc.) gyventojų teigė, kad akis tikrinasi rečiau nei kartą per dvejus metus. „Apmaudu, kad rečiau nei kartą per dvejus metus dažniausiai lankosi į AGDD, glaukomos ir kataraktos rizikos grupę patenkantys gyventojai: 40-49 metų – 60 proc., 50-59 metų – 71 proc., 60 metų ir vyresni – net 90 proc.”, – teigia AGDD sritį kuruojanti Lietuvos oftalmologų draugijos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės akių ligų klinikos oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojo oftalmologo dr. Andriaus Cimbalo, mažiausiai iš akių ligų žinoma AGDD – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas.
„Užklupus šiai ligai, geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės, pradeda silpti centrinis regėjimas. Matomi netaisyklingi vaizdai, iškraipytos linijos, objektai didesni ar mažesni nei yra iš tikrųjų, pilka ar juoda dėmė prieš akis, „šokinėjančios” raidės – visa tai gali būti AGDD požymiai. Regėjimas nepaliaujamai blogėja. Tai dažniausia vyresnio amžiaus žmonių aklumo priežastis išsivysčiusiose Vakarų šalyse”, – teigia dr. A. Cimbalas.
Pasak Dr. J. Balčiūnienės, simptomus žmonės linkę priskirti senėjimui, todėl į specialistus dažniausiai kreipiamasi tuomet, kai AGDD liga toli pažengusi. „AGDD, ypač šlapioji jos forma, progresuoja itin greitai: geltonoji dėmė gali surandėti net per porą mėnesių, vadinasi, nebegali būti taikomas joks gydymas, gresia netekti regėjimo. Jį tikrintis būtina bent kartą per metus, net ir tuomet, jeigu regėjimu nesiskundžiama. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad profilaktikai lietuviai skiria itin mažai dėmesio”, – atkreipia dėmesį oftalmologė.
Gydytojo oftalmologo dr. A. Cimbalo teigimu, kita bėda, kad suprastėjusį regėjimą gyventojai bando susigrąžinti patys kaip išmano. „Apklausos duomenimis, net ketvirtadalis gyventojų akinius yra pirkę plataus vartojimo prekių ar kitoje, bet ne optikos parduotuvėje, turguje – 19 proc. Paprastai tokiais atvejais akiniai perkami pasimatavus, žmogus pats įvertina, ar jis su jais mato pakankamai gerai. Neretai tokiais atvejais akys labiau vargsta, netinkami akiniai gali būti akių susirgimų priežastimi. Akinius turi parinkti kvalifikuotas gydytojas, jis tiksliai nustato akių regėjimo aštrumą, išmatuoja atstumus tarp vyzdžių”, – pasakoja A. Cimbalas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonės preparatų akims ieško turguje, kur jie negali gauti profesionalios gydytojo ar farmacininko konsultacijos. Turguje, internetu ir kitose prekyvietėse, bet ne vaistinėse maisto papildus ar kitus preparatus dažniausiai perka šiauliečiai ir panevėžiečiai, rečiausiai – vilniečiai. Maisto papildus ar kitokius preparatus, stiprinančius regėjimą, turguje dažniau perka moterys (5,3 proc.) nei vyrai (2,9 proc.). Internetu ar kitoje prekyvietėje, bet ne vaistinėje preparatus moterys įsigyja beveik du kartus dažniau (15 proc.) nei vyrai.
