Projektas „Misija Sibiras“ kasmet, nuo 2006-ųjų, suburia saujelę patriotiškų jaunų žmonių, porai vasaros savaičių išvykstančių į tolimąjį Sibirą tvarkyti paliktus ir apleistus tautiečių kapus.
Čia jie susitinka su vis dar ten gyvenančiais lietuviais, pasidalina savo patirtimis, istorijomis, išgyvenimais.
Ir visgi – kuo šie momentai ypatingi? Ką palieka ekpedicijos dalyviui ir kokią reikšmę turi tolimesniam jo gyvenimui, vertybėms? Marijonas Mikutavičius ir Gabrielius Liaudanskas-Svaras – du Lietuvoje gerai žinomi atlikėjai, dainų tekstų kūrėjai, kuriuos, be muzikos, sieja ir tie patys, bet drauge skirtingi išgyvenimai tolimajame Sibire.
Paklaustas apie „Misija Sibiras“ ekspediciją ir jos metu įgytą patirtį, grupės „G&G Sindikatas” narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras tikino, kad to, ką patyrė 2009 m. būdamas Kazachstano Respublikoje, žodžiais išreikšti paprasčiausiai negali: „Pirmiausia reikia ten nuvykti. Jeigu tau svarbi tavo šalis, santykis su ja, tai tokios progos jokiu būdu negali praleisti. Jeigu tik būtų galimybė – į tokią ekspediciją vykčiau kasmet“.
Metais anksčiau į Sibiro teritorijoje esantį Irkutską drauge su projekto komanda išvyko ir Marijonas: „Man tremtis visada siejosi su senolių legendomis, kurių negali suvokti sėdėdamas jaukiuose namuose. Kada senelis, buvęs tremtinys, pasakodavo apie gyvenimą tremtyje, visa tai atrodė lyg nuotykis. Tačiau nuvažiavus tenai, perskaičius užrašus ant antkapių ar pabendravus su Sibire dar gyvenančiais lietuviais, pradedi suvokti, ką žmonės iš tiesų patyrė.
Jauniems žmonėms tai – nauja patirtis, bendruomenės jausmas ir visą džiaugsmą vainikuojantis rimtas darbas – tvarkyti mūsų senolių kapus“.
Kaip apibūdintumėt projekto komandą, su kuria vykot į Sibirą?
Marijonas: „Komandą sulyginčiau su jaunų žmonių klase: vieni padūkę, greiti, kiti – rimtesni, tyleniai, mažiau ar labiau pareigingi, tačiau visi disciplinuoti, pagrindines pareigas atliekantys reikiamu laiku“.
Svaras: „Tai buvo pati geriausia komanda, su kokia gyvenime teko susidurti. Per porą savaičių, praleistų drauge, nekilo nei vieno konflikto, dauguma turėjo gerą humoro jausmą, padėjusį ir sunkesnėmis minutėmis, o svarbiausia – visi žinojo ir veikė vardan to paties tikslo“.
Kodėl patartumėt jaunimui dalyvauti šiame projekte?
Marijonas: „Šiuolaikinis jaunimas visada suspės nuvažiuoti į Londoną, Paryžių ar Prahą, o su ekspedicija turi galimybę nuvykti į tas pasaulio puses, į kurias gyvenimas galbūt niekada ir nenuves. Vasarą vyksiantys į Tadžikistano Respubliką, taip pat, kaip ir Lietuva – buvusią sovietinę šalį, galės palyginti šių dviejų šalių skirtumus, panašumus ar pranašumus viena kitos atžvilgiu.
Kita priežastis – galimybė prisiliesti prie savo šaknų, suvokti, kad lietuvių gyvenimas sukosi ne vien tik apie šaldytuvą. Tai iniciatyva, sudaranti jaunam žmogui palankias aplinkybes formuoti save kaip asmenybę.
Svaras: „Noriu pabrėžti, kad versti ką nors daryti – ne išeitis. Žmonės turi patys save motyvuoti. Tačiau yra ir tokių, kurie iš įgimto nedrąsumo nesiima iniciatyvos arba galvoja, kad nėra galimybių būti atrinktais, todėl nepajudina rankų. Būtent šiems siūlyčiau nedvejoti ir užpildyti projekto anketą. Esu tikras, kad galimybė patekti į ekspediciją – didelė, o patirtis – žodžiais nenusakoma.
Šią vasarą projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) – planuoja maršrutus dviems ekspedicijoms: viena jų vyks į Tomsko sritį Rusijos Federacijoje, antroji lankysis Tadžikistano Respublikoje.
Pirmasis projekto atrankos etapas – anketos pildymas – baigsis jau šią savaitę – gegužės 8 d. (sekmadienį), todėl norintys dalyvauti ir kitame projekto atrankos etape – bandomajame žygyje – kviečiami apsilankyti tinklalapyje ir užpildyti dalyvio anketą.
