Virtuali prekyba pasaulyje jau nieko nestebina. Štai Didžiojoje Britanijoje ja naudojasi daugiau nei pusė visų gyventojų.
Lietuvoje taip pat galima pastebėti, kad šiuo verslu užsiimančių svetainių daugėja diena iš dienos. Tai turėtų reikšti, kad didžiausią naudą šioje labai konkurencingoje rinkoje turėtų gauti pigesnę prekę perkantis vartotojas, kuriam net nereikia išeiti iš namų. Vis dėlto lietuviai dažniau nei virtualų renkasi įprastą pirkimo būdą.
„Elektroninė prekyba Lietuvoje sparčiai auga. 2010 metais internetu pirko apie 11proc. Lietuvos gyventojų, lyginant su mūsų kaimynėmis, tai perpus mažiau. Pavyzdžiui, Lenkijoje bei Latvijoje internetu perka per 20 proc. gyventojų“ , – sako internetinės parduotuvės Pigu.lt direktorius Dainius Liulys.
2010 metų pabaigoje Lietuvos elektroninės prekybos rinką sudrebino fiktyvių internetinių parduotuvių bumas, kurio aukomis tapo tūkstančiai pernelyg patiklių lietuvių. Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo pagarsėjusi parduotuvė Beribu.lt, kuri iki šiol vadinama viena didžiausių aferų Lietuvos e-prekybos sferoje.
„Kol kas, deja, elektronine prekyba nėra pasitikima – bet kas gali už 30 litų išsinuomoti interneto parduotuvę, o klientas neturi jokių garantijų, kad gaus tą prekę, už kurią sumokėjo pinigus“ , – teigė prekybos tinklo „Topo centras“ generalinis direktorius Erlandas Jakubonis.
Kokia iš tikrųjų yra Lietuvos elektroninės prekybos sfera? Kaip ją vertina patys pardavėjai ir įprasta prekyba užsiimantys verslininkai? Ar įmanoma įžvelgti tam tikrų tendencijų, pagal kurias galima vertinti lietuvių įpročius e-rinkoje?
Skundai liudija apie susidomėjimą
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiojo specialisto Vito Ūso, nors skundų dėl prekių įsigijimo internetu tarnyba gauna ganėtinai nedaug – apie 3-4 proc. visų skundų, tačiau kiekvienais metais pastebimas jų augimas.
Štai jau šiais metais vartotojų teises ginanti institucija gavo apie 30 rašytinių vartotojų prašymų dėl nuotolinės prekybos.
„Daugiausia nusiskundimų vartotojai pateikia dėl kompiuterinės, buitinės technikos ir dėl drabužių įsigijimo internetu. Be to, vartotojai internetu įsigija vis daugiau ne tik prekių, bet ir paslaugų” , – teigia V.Ūsas.
Nepatenkinti arba apgauti pirkėjai į jų interesus ginančius pareigūnus kreipiasi dėl įvairių priežasčių, kuriose dažnai būna įvardinta, kad prekės išvaizda internete neatitinka tos, kokią jie mato realybėje. Taip pat dažnai apie prekę, prieš ją perkant, būna pateikta per mažai informacijos.
E-prekyba Lietuvoje „perspektyvi”
Nors kalbama, kad e-prekyba labai perspektyvi sritis, greičiausiai, bent jau dar keletą metų Lietuvoje tokia ji ir liks.
„Elektroninė prekyba Lietuvoje kol kas yra itin ankstyvoje stadijoje. Visi šios rinkos dalyviai mato, kad potencialo plėtrai dar yra labai daug, nes nuo pažengusių rinkų rodiklių stipriai atsiliekame, vien optimistinių interneto skvarbos skaičių nepakanka“ , – pasakojo internetinę parduotuvę neriba.lt valdančios įmonės „Sanitex“ atstovas R.Perminas.
Ne internetine, o įprasta prekyba užsiimančio tinklo „Topo centras“ generalinis direktorius Erlandas Jakubonis sako, kad e-prekybos augimą gali pristabdyti vis dar viešumoje gajus neigiamas nusistatymas jos atžvilgiu
„Manome, kad elektroninė prekyba, pernai užėmusi 5 proc. rinkos, šiemet augs nežymiai dėl neigiamos visuomenės nuomonės. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad elektroninės prekybos pardavimai kyla kaip ant mielių nėra tiesa. Kadangi pardavimai kyla nuo vieneto ar nulio, procentais tai atrodo daug. Šiemet prognozuojame, kad elektroninė prekyba nežymiai augs, mes patys į ją investuojame. Tačiau visuomenė yra nusistačiusi neigiamai dėl kilusių skandalų, kuomet, staiga susikūrusius ir užsidarius vienai sukčių elektroninei parduotuvei, žmonės prarado apie pusę milijono litų“ , – teigia E.Jakubonis.
Kur pigiau?
Internetinių parduotuvių siūlomas patogumas ne visada reiškia, kad prekę gausite ir pigiau. Tai priklauso ir nuo pačios e-prekyba užsiimančios parduotuvės specifikos.
Neriba.lt parduotuvės atstovas R.Perminas sako, kad svarbiausias e-prekybos privalumas yra mažos sąnaudos.
„Labai dažnu atveju ir internete, ir įprastoje parduotuvėje parduodamos tokios pat prekės, pavyzdžiui, identiškas skalbimo mašinos modelis. Dėl veiklos sąnaudų skirtumo internetinė parduotuvė įprastomis sąlygomis visada pasiūlys mažesnę kainą, nei įprasta parduotuvė. Kainos gali dar labiau skirtis įvairių išpardavimų progomis“ , – mano R.Perminas.
„Pigu.lt patirtis rodo, jog devyniais iš dešimties atvejais pirkėjams galime pasiūlyti mažesnę nei tradiciniuose prekybos taškuose kainą, juolab, kad pirkėjai šiais laikais yra mažai lojalūs, o kaina vis dar išlieka pirmuoju prioritetu renkantis prekes. Kuris Jūsų sutiktų mokėti daugiau už prekę, kurią galima įsigyti pigiau?“, – svarsto Pigu.lt direktorius Dainius Liulys..
Internetinės parduotuvės Azon.lt, priklausančios „Topo grupei“, vadovas Gytis Breikštas teigia, kad ne visos e-parduotuvės Lietuvoje kol kas gali lygiomis jėgomis konkuruoti su įprastą prekybą vystančiais prekybos tinklais.
„Geresnes kainas gali pasiūlyti tik tos e-parduotuves, kurios turi galimybę nusipirkti prekes geresnėmis kainomis tiesiogiai iš gamintojų arba tas pačias prekes įsigyti iš didmenininkų geresnėmis nei konkurentai sąlygomis. Kol kas Lietuvoje nėra tokių elektroninių parduotuvių, kurios sugebėtų realizuoti didesnį prekių kiekį nei stambieji mažmeninės prekybos tinklai“ , – sako G.Breikštas.
