Nekomercinio kino mėgėjų klubas „Veidrodžio ložė“ pristato dar vieną unikalią staigmeną panevėžiečiams – dviejų vertimo grandų austro Kornelijaus Hellio ir ukrainietės Svetlanos Geier pasimatymą jaukioje žvakių šviesoje. Susitikimo metu atiduosime duoklę vertimui – be jo gyventume chaotiškoje Babelio realybėje.
Kino centre „Garsas“ sinefilams vakaro metu bus pristatomas vokiečių dokumentinis filmas „Moteris ir penki jos drambliai“, kurio herojė – garsi literatūros vertėja Svetlana Geier (1923-2010).
Kijeve gimusios moters gyvenimą negailestingai skrodė istorijos skersvėjai: jos tėvas tapo stalinizmo represijų auka, o geriausią draugę nužudė esesininkai. 1943 metais Svetlana kartu su motina buvo išsiųsta į darbo stovyklą Vokietijoje. Po karo ši šalis jai tapo antrąja tėvyne. Čia ji baigė germanistikos studijos ir tapo bene garsiausia rusų literatūros vertėja į vokiečių kalbą.
S. Geier išvertė A. Puškino, N. Gogolio, L. Tolstojaus, M. Bulgakovo, A. Platonovo, A.Solženycyno ir kitų rusų klasikų kūrinius. Būdama 65-erių ji pagaliau ėmėsi F. Dostojevskio kūrybos. Grandiozinį savo darbą – penkis šio rašytojo romanus vertėja šmaikščiai vadino penkiais savo drambliais.
2007 metais režisierius Vadimas Jendreyko pakvietė Svetlaną Geier nukeliauti į jos vaikystės vietas Ukrainoje ir sukurti apie tai filmą. Lyrika ir humoru nuspalvinta juosta – ne tik akistata su praeitimi, bet apmąstymų apie kūrėjo santykį su laiku pynė.
„Knygą skaitau tiek kartų, kad, atrodo, mano akys pradegins puslapiuose skyles. Iš esmės, moku tekstus mintinai. Kai norisi sėsti versti, jau girdžiu teksto melodiją“, – yra sakiusi Svetlana Geier apie savo santykį su tekstu. Pasak vertėjos, knygos deimantai dažniausiai būna paslėpti pačiose netikėčiausiose vietose ir juos gali atrasti tekstą perskaitydamas antrą ar trečią kartą.
Ko reikia, kad perteiktum ne tik rašytojo idėją, bet ir žodį su visa jo spalva, garsu, kvapu? Ar literatūros kūrinio vertimas gali mirti kartu su epocha? Kaip įvardinti tai, kas slypi tarp eilučių ir už kadro? Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti diskusijoje po filmo kartu su svečiu iš Austrijos – žinomu vertėju Kornelijumi Helliu.
Šio literatūros puoselėtojo dėka galima vokiečių kalba skaityti Žemaitę, A.Vienuolį, M.Katiliškį, R.Gavelį, R.Granauską, J.Erlicką, R.Šerelytę, S.Parulskį, G.Radvilavičiūtę ir daugelį kitų lietuvių rašytojų.
Neeilinių susitikimų popietė – gegužės 21 d. 15 val. kino centre „Garsas“.
