Paminklai, kuriuos pamatysite šiame straipsnyje, buvo užsakyti buvusio Jugoslavijos lyderio Josipo Brozo Tito 1960 metais ir buvo skirti paminėti II pasaulinio karo kovų vietas ar koncentracijos stovyklų teritorijas.
Paminklus projektavo skirtingi skulptoriai (kaip kad Dušanas Džamonja, Vojinas Bakićas, Miodragas Živkovićas, Jordanas ir Iskra Grabulas) bei architektai (Bogdanas Bogdanovićius, Gradimiras Medakovićius…), ir juose jaučiamas siekis pavaizduoti Jugoslavijos socialistinės respublikos galią ir stiprybę. 1980 metais šie monumentai kasmet sutraukdavo milijonu turistų, ypač jaunus pionierius. Kuomet 1992 metais Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika iširo, šie paminklai prarado savo reikšmę ir vertę.
Trejus metus belgų fotografas Janas Kempenaersas keliavo po Balkanų šalis ir su 1975 metais išleistu šių paminklų gidu padarė ciklą nuotraukų. Fotografijos kelia daugybę klausimų, kaip kad: ar gali šie monumentai ir toliau egzistuoti kaip savarankiškos vertės skulptūros? Ar įmanoma atsikratyti praeities įvaizdžių? O gal kaip tik nereikia – nes tai yra šalies istorijos dalis?
