Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja, jog uodų vengti reikėtų ne tik dėl alerginės reakcijos, bet ir pernešamų ligų.
„Šie vabzdžiai yra pavojingi tarptautiniu mastu, kadangi jie įgeldami gali perduoti maliarijos, geltonosios ir Dengė karštligės bei kitų infekcijų sukėlėjus”, – pabrėžė bendrovės „Dezinfa” paslaugų vadovas-biologas Liutauras Grigaliūnas. Tyrimai rodo, kad pasaulyje nuo uodų platinamų ligų mirė daugiau žmonių nei per visus pasaulio karus.
Lietuvoje uodų dažniausiai baiminamasi dėl alerginės reakcijos. Po uodo patelės įgėlimo organizmas ima reaguoti į seilių medžiagą, kurią vabzdys įšvirkštė įgeldamas. Juntamas skausmas, oda parausta, patinsta, ima niežėti. Tie, kurie jautrūs vabzdžių įkandimams, šiuos simptomus gali jausti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Itin alergiškus žmones gali pykinti, kankinti vėmimas, viduriavimas, sutrikti kvėpavimas, ištikti šokas.
Lietuvoje yra žinoma per 20 rūšių uodų. Įdomu tai, kad uodų patelės puola ne visus žmones. Jas traukia tie, kurių medžiagų apykaita greitesnė. Aukas uodų patelės randa pagal uoslę. Kenkėjų kontrolės ekspertai pabrėžia, kad uodus traukia juoda, mėlyna, raudona spalvos. Geltona bei balta juos veikia neigiamai – atbaido.
Uodų patelėms kraujas reikalingas tam, kad subrandintų kiaušinėlius. Patelė prieš nugaišdama gali padėti nuo 150 iki 300 kiaušinėlių. Pirmieji uodai pasirodo tik pradėjus tirpti sniegui. Tam, kad uodas suaugtų, tereikia 2 savaičių. Jei oro sąlygos tinkamos, jie vystosi dvigubai sparčiau ir praėjus savaitei puola gelti. Suaugę vabzdžiai puola teritoriją iki 13 kilometrų atstumu. Jie ima plisti vėdinimo angomis, šalia vamzdžių esančiais plyšiais ir kitais keliais. Patinėliai išgyvena iki 2 mėnesių, o kai kurių rūšių patelės, pasislėpusios rūsiuose, pamatuose, plyšiuose, gali žiemoti visą šaltąjį sezoną.
