Klaipėdiškė Rugilė Norkutė, baigusi mokyklą, pasirinko studijas prestižinėje Milano Breros dailės akademijoje (it. Accademia di belle arti di Brera).
Mergina atvirauja, kad ši Italijos aukštoji mokykla studentui suteikia viską, ko jis gali norėti, tačiau pripažįsta, jog vis dėlto viskas priklauso nuo paties studento iniciatyvos ir motyvacijos.
Rugile, Milane studijuoji scenos dizainą. Gal gali trumpai papasakoti, kokios tai studijos?
Milano Breros dailės akademijoje studijuoju scenografiją – teatro meną. Tai – spektaklio dekoracijų, rekvizitų, kostiumų, grimo, apšvietimo projektavimas.
Akademijoje šiuo metu analizuojame Verdžio operą „Trubadūras“. Kad sukurtume dekoracijas operai, visų pirma paskaitoje klausomės Verdžio muzikos, kad pajustume kūrinio nuotaiką, emocijas, atmosferą, skaitome operos tekstą, renkame informaciją, einame į susitikimus su režisieriais, kompozitoriais, žiūrime įvairius spektaklių pavyzdžius… Ir tik tada, kai jau būname pasirengę, dėstytojams pateikiame savo pirmąsias idėjas (eskizus, brėžinius – aut. pastaba). Per peržiūrą pristatome idėją, maketą, kostiumų eskizus ir visą surinktą informaciją. Be scenografijos, turime ir kitų paskaitų: anatomija, režisūra, 3D modeliavimas, apšvietimas, kostiumai, fotografija, spektaklio istorija.
Kaip sugalvojai studijuoti būtent šį dalyką ir dar Italijoje? Ar sunku buvo įstoti?
Teatras visada mane žavėjo. Manau, norintiems pasinerti į paslaptingą teatro pasaulį ir pajusti jo prabangą bei spalvas Milanas yra tinkamas pasirinkimas. Mane įkvepia aplinka. Tiesiog užtenka nueiti kokį vakarą į operą „La Scala“ ar pasivaikščioti po Milano gatves. Neslėpsiu, kad į Italiją patraukiau taip pat ir dėl to, kad čia studijuoja mano brolis. O įstoti man nebuvo sunku, nes prieš tai lankiau dailės kursus. Taip pat turėjau laiko pasimokyti italų kalbos.
Kuo skiriasi Italijos aukštoji mokykla nuo Lietuvos aukštųjų mokyklų? Ar pastebėjai panašumų?
Sunku atsakyti, nes pati Lietuvoje nestudijavau. Žinau tokį, kad mano akademijoje yra tik trys oficialūs studijų metai. Jei per juos nespėji išlaikyti visų egzaminų, jau esi „fuori corso“ (it. už kurso ribų). Tad prisideda dar vieneri metai, ir taip kol išlaikai visus egzaminus. Dažnai kai kuriems studentams tie treji metai pavirsta ketveriais ar penkeriais. Bet tikrai įmanoma pabaigti viską per trejus.
Kokios Italijoje gyvenimo sąlygos užsienio studentui?
Manau, kaip ir visur. Jokių stebuklų čia nėra. Jei pavyksta gauti stipendiją, gali būti ramus, o jei ne – tenka ieškotis darbelio savaitgaliais.
Ar susipažinai su lietuviais studentais, besimokančiaisiais Italijoje?
Taip, žinoma. Juk būna dienų, kai norisi pabėgti nuo italų kalbos. Mano akademijoje šiuo metu tik vienas lietuvis, bet teko susipažinti su studentais iš kitų universitetų. Taip pat kiekvienais metais vis atvažiuoja lietuvių pagal „Erasmus“ mainų programą. Jie, deja, visada turi išvykti.
Koks studento laisvalaikis?
Mokslai, mokslai… Asmeniškai mano – ramus. Savaitgalio rytais turime tradiciją nueiti pasižvalgyti iki antikvarinių ir senų daiktų turgelio. Vakarais paskanauti aperityvo (gėrimai prieš vakarienę – aut. pastaba), einame į įvairias parodas. Kai daugiau laisvo laiko, nuvažiuojam aplankyti kokio miestelio už Milano.
Ar ilgai pratinaisi prie spartaus Milano tempo?
Tikrai ne. Esame jauni, tad greitai adaptuojamės prie daugelio aplinkybių.
Ar teko aplankyti kitus Italijos miestus?
Taip, teko. Buvau Florencijoje, Romoje, Pizoje, Torine, Venecijoje. Venecija paliko neapsakojami didelį įspūdį. Praėjusiais metais paskaitoje analizavome V. Šekspyro „Venecijos pirklį’“, tad Veneciją pamatyti jau buvo privalu.
Ar italai – gražūs žmonės?
Gražūs, malonūs, šilti bei svetingi. Šiaip labai gražu žiūrėti į vyresnio amžiaus žmones. Visada elegantiški, tvarkingi, su šypsena veide.
Paskutinis klausimas: ar nesigaili pasirinkusi tokias studijas ir ką patartum norinčiam Milane mokytis tą patį dalyką?
Man niekada nepatinka kažko gailėtis. Juk viskas priklauso nuo tavęs ir tavo norų. Jei kas nepatinka – keisk. Manau, kad esu visur vietoje ir laiku. Tad esu patenkinta. Hmmm… Ką galėčiau patarti… Čia, akademijoje, yra visos galimybės veikti, realizuoti save – viskas priklauso nuo mūsų pačių užsibrėžtų tikslų ir norų. Čia niekas nieko nepadarys už tave, turi pats mokėti pristatyti save ir savo darbus.
.jpg){kind=small}
