Lietuvoje, priešingai negu daugumoje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas vėlesnėse ligos stadijose. Kasmet nuo jo miršta iki 300 moterų.
Specialistai vieningai tvirtina, kad šis skaičius galėtų būti žymiai mažesnis, jeigu pirmieji ligos simptomai būtų pastebėti pačioje jų pradžioje.
Reikia keisti klaidingą nuostatą
Šnipiškių medicinos centro gydytoja ginekologė medicinos mokslų daktarė Rūta Kurtinaitienė tikina, kad moterims vis dar trūksta informacijos apie gimdos kaklelio vėžį. „Dažnai tenka išgirsti, kad gimdos kaklelio tyrimus turėtų atlikti tik vyresnio amžiaus, vaikų susilaukusios moterys. Tačiau tokia nuostata yra klaidinga. Nedideli pakitimai gimdos kaklelio srityje gali labai greitai progresuoti ir pereiti į vėžį. Todėl labai svarbu laiku juos pastebėti ir kuo greičiau taikyti efektyvų gydymą“, – tikina gydytoja.
Gydytoją liūdina pernelyg atsainus moterų dėmesys savo sveikatai: pacientės duris dažniausiai praveria, kai turi nusiskundimų. „Tai problema, kurią reikia pradėti spręsti šeimoje. Mergaitė apie būtinybę reguliariai lankytis pas ginekologą pirmiausia turėtų sužinoti iš savo mamos, rodančios jai tinkamą pavyzdį. Gaila, tačiau dauguma moterų vis dar ignoruoja raginimus pas gydytoją ginekologą tiesiog profilaktiniam patikrinimui apsilankyti bent 1–2 kartus per metus“, – teigia gydytoja. Anot jos, reguliarūs apsilankymai yra būtini, norint pastebėti pirmuosius dar ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir nedelsiant pradėti gydymą.
Išskiriami pagrindiniai rizikos veiksniai
Gimdos kaklelio vėžys visame pasaulyje yra viena pagrindinių moters mirties priežasčių: „Siekiant išsiaiškinti gimdos kaklelio vėžį sukeliančias priežastis, yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų. Pagrindinės iš jų – ankstyvas lytinis gyvenimas, didelis lytinių partnerių skaičius, dažna jų kaita, intymios higienos nesilaikymas, ilgas (daugiau negu 10 m.) kontraceptinių priemonių vartojimas. Rizika sirgti gimdos kaklelio vėžiu auga, jeigu moteris yra turėjusi daugiau negu 5 nėštumus ir gimdymus“, – pagrindinius rizikos veiksnius vardina gydytoja, kuri taip pat priduria, kad rūkymas bei kitos lytiškai plintančios infekcijos taip pat gerokai padidina gimdos kaklelio vėžio riziką.
Ką turėtų daryti moterys, kad ši rizika sumažėtų? „Remiantis moksliniais tyrimais, pirminė ir antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktika padeda sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo jo“, – tikina R. Kurtinaitienė. Anot jos, gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio piktybinių ligų, kurią nesunku diagnozuoti dar ankstyvojoje ikivėžinių pokyčių stadijoje. Po laiku paskirto gydymo pasveiksta 95–100% moterų.
Pirminei profilaktikai yra priskiriamas galimų gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių žinojimas, jų vengimas, įtakos mažinimas. „Pirmiausia tai susiję su moterų žiniomis apie žmogaus papilomos virusą (ŽPV) ir efektyvų šios infekcijos paplitimo mažinimą, t.y. vengimą užsikrėsti, profilaktiką skiepais. Kol kas mokslininkai dar nesurado efektyvaus gydymo nuo ŽPV metodo. Todėl intensyvus visuomenės švietimas apie lytiniu keliu plintančias ligas turėtų tapti pirmine priemone įgyvendinant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą“, – tikina R. Kurtinaitienė. Antrinei profilaktikai priskiriama ikivėžinės patologijos ir ankstyvųjų gimdos kaklelio vėžio stadijų diagnostika. Ji atliekama taikant citologinių gimdos kaklelio tyrimų metodus, tokius kaip Papanicolaou (Pap tepinėlio), kuris visame pasaulyje naudojamas jau daugiau negu 50 metų.
Per praėjusius metus išgelbėta 400 moterų
Jau 7 metus Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Per 2004–2010 m. patikrinta beveik 730 tūkst. 25–60 m. amžiaus moterų. „Ši programa suteikia galimybę apdraustoms privalomuoju sveikatos draudimu moterims kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, t.y. nemokamai atlikti PAP tepinėlio testą“, – teigia R. Kurtinaitienė. Per praėjusius 2010-sius metus „Patologijos diagnostika“ laboratorijoje buvo atlikta daugiau nei 16 tūkst. onkocitologinių PAP tepinėlių. Didžioji jų dalis, t.y. virš 10 tūkst., buvo finansuojami valstybės. Tyrimai atskleidė 400 ikivėžinių gimdos kaklelio susirgimų, kai moteriai dar buvo galima paskirti gydymą ir išgelbėti gyvybę.
„Lietuvoje moterims dar trūksta informacijos apie gimdos kaklelio vėžio grėsmę ir galimybes nemokamai pasitikrinti savo sveikatą“, – teigia „Patologijos diagnostika“ medicinos mokslų daktarė, gydytoja patologė Jolita Rimienė. „Žinoma, kaltas ne tik nežinojimas, bet ir laiko stoka. Galbūt ir galimos rizikos savo sveikatai neįvertinimas. Visuomet galvojame, kad mūsų tai nepalies, kad liga egzistuoja kažkur aplinkui, bet tik ne mano šeimoje“, – teigia gydytoja patologė.
Anot J. Rimienės, Vakarų valstybėse gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa vykdoma daugiau nei 50 metų. Informaciją apie būtinybę pasitikrinti moteris gauna tiesiai į namus. Jei moteris neatvyksta, tuomet kvietimą tikrintis gauna ir moters darbdavys, kuris privalo moterį nukreipti pas reikiamą specialistą. „Tuo tarpu Lietuvoje valstybės finansuojama programa dar labai „jauna“. Todėl su moterimis reikia labai daug bendrauti apie galimybes nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio ir taip išsaugoti savo gyvybę. Kuo daugiau moterų žinos apie ankstyvos diagnostikos svarbą, tuo sveikesnės jos bus“, – teigia gydytoja patologė J. Rimienė.
Gydytoja ginekologė primena, kad moterys dėl citologinio gimdos kaklelio tyrimo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į poliklinikos, kurioje yra užsiregistravusi, gydytoją ginekologą. Tyrimas trunka vos keletą minučių, jis nėra skausmingas. Kiekviena lytinį gyvenimą gyvenanti moteris PAP tepinėlio testą, leidžiantį pamatyti ir įvertinti priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus, turėtų atlikti kas 3 metus.
