„Detektyvą maitina kojos ir galva, visa kita – tik priemonės“, – pradeda pokalbį detektyvų agentūros vadovas Arūnas, daugiau kaip penkerius metus su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje ieškantis dingusių žmonių, giminaičių, su kuriais nutrūko ryšys, renkantis įrodymus apie sutuoktinio neištikimybę ar užsakovų šnipinėjimą. Su Arūnu kalbamės apie detektyvo darbo ypatumus ir iššūkius.
Kas slypi už paslaptingos detektyvų veiklos pavadinimo?
Išskirtinos kelios detektyvų veiklos kryptys: verslo sauga, šeimos sauga bei asmens sauga. Šiose sąvokose slypi komercinių paslapčių, asmens saugumo užtikrinimas, šeimos problemų sprendimas, pradedant vaikų kontrolės priemonėmis ir baigiant tėvystės testais.
Klaidinga manyti, kad verslo sauga yra fizinė apsauga. Detektyvas – ne apsauginis, saugantis teritoriją. Mūsų užduotis – išsaugoti užsakovo komercines paslaptis, atrasti saugumo spragas, užkirsti kelią galimiems konkurentų išpuoliams. O jų pasitaiko: dėl didelės konkurencijos Lietuvoje itin paplitęs komercinis šnipinėjimas, darbuotojų papirkimas siekiant gauti informacijos.
Kalbant apie emocinę veiklos pusę, susiję su verslo sauga užsakymai yra mažiau sekinantys. Kai detektyvams tenka susidurti su šeimyninėmis dramomis, emocijos apsunkina bendravimą su klientais, tampi šeimos tragedijos dalyviu.
Kokios savybės reikalingos geram detektyvui?
Išskirčiau tokias savybes kaip analitinis mąstymas, protas, pastabumas, fantazija. Žinoma, būtinos specifinės žinios, žmogus „iš gatvės“ nesusidorotų. Tačiau ne išsilavinimas lemia, ar būsite detektyvas, pavyzdžiui, mes bendradarbiaujame su įvairių sričių specialistai, pradedant šeimos psichologais ir baigiant profesionaliais sekliais, buvusiais saugumo tarnybų darbuotojais.
Kinas ir knygos suformavo tam tikrą stereotipą: detektyvas – tai tamsinti akiniai, lietpaltis aukštu kaklu. Realybėje sekliui svarbu likti nepastebimam, tad jis turi turėti neįsimintiną veidą, rengtis neišskirtinai, pritapti prie aplinkos. Sutikite, kostiumuotas Jamesas Bondas baikerių festivalyje atrodytų įtartinas.
Gajus dar vienas stereotipas: detektyvo profesija labai romantiška. Turiu pripažinti, kad iš tiesų veikla labai nuobodi, psichologiškai varginanti. Kaskart tenka susirgti kliento ligomis, įsijausti, nes žmonės, ypač kreipdamiesi šeimos klausimais, atveria širdį.
Kokie gi yra tie klientai?
Daugiausia klientų kreipiasi dėl šeimos problemų: vaikai pradėjo įtartinai elgtis, tapo uždari ar susibičiuliavo su keista kompanija, nepasitikima vaikų aukle… Kalbant apie sutuoktinių neištikimybę, tyrimo užsakovės dažniausiai būna moterys. Vyrų kreipimaisi sudaro apie 40 proc. užsakymų. Kodėl žmonės kreipiasi? Vieni ieško tiesos, kiti – įrodymų teismui. Tai labai delikatus klausimas, svarbu nepažeisti asmens teisės į privatų gyvenimą. Kad ir kaip keista bebūtų, teismui leidžiama kaip įrodymą pateikti sekimo medžiagą, jei ją pateikia viena iš šalių, ne detektyvas.
Yra klientų, kurie nori patikrinti savo būsimą sutuoktinį arba net susigrąžinti meilę. Gauname tokio turinio laiškų: padėkite susigrąžinti mylimąjį, kiek tai kainuos? Su kolegomis juokaujame: sugrąžinti mėnesiui turėtų kainuoti tiek, dviem – tiek. Mes ne būrėjos, meilės neįpūsim.
Ar virtualios erdvės galimybės palengvina detektyvų darbą?
Virtuali erdvė naudotojui šiandien tiek geriausias draugas, tiek aršiausias priešas. Nesusimąstome, kokie pažeidžiami esame naudodamiesi įvairia technika, internetu, įprasta tapusia elektroninės bankininkystės sistema. Tačiau detektyvui tai tėra tik eilinis įrankis, kaip kad sekimo įranga. Ji prieinama kiekvienam, tačiau svarbu, ar ja naudojasi profesionalas, ar diletantas.
Paklaustas apie paslaugų kainas, Arūnas atsako paslaptingai: „nepigu“. Kiek pakamantinėtas prisipažįsta, kad įkainiai lankstūs ir priklauso nuo to, ar Lietuvoje, ar užsienyje tenka atlikti užsakymą, jo sudėtingumo, trukmės. „Tačiau niekada nesiimame užduoties, jei kyla abejonių dėl tikrųjų užsakymo motyvų“, – pabrėžė detektyvas.
