Pasidaryk pats – kultūra, kvepianti laisve

Daugelį metų pasaulis „Pasidaryk pats“ (angl.: DIY, do it yourself) kultūrą atmetė kaip skirtą uždaroms socialinėms hipių arba pankų grupelėms.

Tačiau, smunkant ekonomikai, žmonės ėmė ieškoti kelių tapti nuo jos kuo mažiau priklausomais. Taip šiuolaikinio žmogaus akiratyje atsirado „Pasidaryk pats“ kultūra – visai nenauja, netgi neoriginali, tačiau be galo praktiška ir susilaukianti vis daugiau sekėjų.

„Pasidaryk pats“ – trumpa istorija

Jeigu žiūrėsime labai plačiai, „Pasidaryk pats“ atsirado kartu su žmonėmis. Būtent tada, kai pirmieji žmonės pamažu išmoko užkurti ugnį, gaminti ūkio padargus ar statyti namus. Žodžiu, viską darė ir darėsi patys sau. Bėgant amžiams, žmogus darėsi gudresnis ir savo buičiai palengvinti surasdavo vis daugiau būdų. Pradžioje gamino vieni kitiems, mainydavo, tuomet išrado viską už juos darančias mašinas. Ir, štai, amžius po amžiaus, atsiradome mes. Šiuolaikinės technologijos jau daro beveik viską, ką anksčiau kūrė žmogus. Skelbiamės esą laisvi, tačiau nieko nebedarome patys: maistas paruoštas, namas pastatytas, drabužiai pasiūti, mašinos palengvins mąstymą ar socialinius santykius – tik rinkis ir mokėk pinigus. Kitaip sakant – dirbk, pirk ir mirk.

Vienas pirmųjų iš moderniosios visuomenės apie besaikį vartotojiškumą dar 1845 metais (!) prabilo amerikiečių filosofas Henris Davidas Thoreau. Jis, pasišlykštėjęs tuometinės visuomenės tuštumu, metė viską ir pasitraukė gyventi į miškus. Prie upės susirentė namelį, pasisodino daržovių ir be perstojo rašė esė, kurios vėliau sugulė į knygą „Voldenas, arba gyvenimas miške“. Ši knyga, po daugiau nei pusantro šimto metų, tapo tikru „Pasidaryk pats“ kultūros manifestu.

Žinoma, H. D. Thoreau yra tik vienas pavyzdys iš būrio „Pasidaryk pats“ aktyvistų pasaulio istorijoje. Prisiminkime 1900 metais JAV susiformavusį menininkų ir amatininkų judėjimą, kuris visiškai atsiskyrė nuo industrinės visuomenės; ar pagal tikrus faktus pastatytą filmą „Into the wild“. Ir viskas vien tam, kad pajustume tikrąją laisvę.

Kažkur apie 1960 metus „Pasidaryk pats“ įgavo pagreitį Didžiojoje Britanijoje. Pamažu formavosi ištisas judėjimas. Pirmieji „Pasidaryk pats“ festivaliai, stovyklos, kūrėsi muzikinės grupės. Tiesa, daugiausia sekėjų „Pasidaryk pats“ atsirado pankų ir hipių judėjimuose. Britų pankroko grupė „Crass“ kūrė pirmuosius „skvotus“-socialinius centrus, pirmieji iš lentų kalė scenas festivaliams ir panašiai.
Vakarų šalyse, apie 1990 metus, „aukso gyslą“ pagavo ir masinė medija: pradėtos transliuoti įvairios žmones, atrodo, paprastų dalykų mokančios televizijos laidos, leidžiami teminiai žurnalai, knygos…

Galbūt todėl, kad „Pasidaryk pats“ idėjos rišasi su „madinga“ tema – ekologija, dabar šiam judėjimui skiriamas itin didelis dėmesys. Galbūt žmonės pavargo būti visiškai priklausomi, galbūt iš neturėjimo ką veikti, tačiau „Pasidaryk pats“ tampa vis aktualesnis. Pagaliau griaunamas mitas, esą, „Pasidaryk pats“ skirta tik pankams arba hipiams. Judėjimas beldžiasi ir į paprastų žmonių buitį.

„Pasidaryk pats“ veidas arba keletas įdomesnių faktų

Vienas iš daugelio „Pasidaryk pats“ veidų – dar į lietuvių kalbą neišvertas terminas „fryganizmas“. „Fryganai“ yra tam tikri sanitarai – jie surenka tai, ką kiti išmeta, sutvarko, perkonstruoja ir panaudoja sau. Kuomet visuomenėje galioja taisyklė: „Sugedo? Netaisyk, mes lauk ir pirk naują!“, „fryganai“ daro viską, kad kiek įmanoma daugiau išmetamų daiktų būtų naudojami. Jūs net neįsivaizduojate, kiek gyventojų į pasaulio šiukšlynus išmeta gero maisto ir technikos vien todėl, kad ji prarado prekinę išvaizdą. Ir neklyskite manydami, jog išmetamas maistas – sugedęs, technika neveikia, baldai sulūžę, o rūbai visiškai sunešioti. Vakaruose prekybos centrai išmeta brangiausią vyną dėl pažeistos etiketės, o dviračiai metami vien dėl nuleistos padangos.

„Fryganai“ veikia visuomenės viduje, sunku patikėti, tačiau dabar įmanomas ir radikalus atsiskyrimas nuo vartotojiškos kultūros. Štai, Meksikos revoliucinis judėjimas – zapatistai – jau seniai atsiskyrė, sukūrė savo bendruomenę: mokosi, gamina, mainosi tarpusavyje, žodžiu, viską daro patys. Jie visiškai nepriklausomi nuo visuomenės. Apie juos dažniausiai sužinome tik iš vadinamų „fair trade“ tinklais plintančių zapatistų gaminamų produktų, ypač kavos.

Be visa to, pasaulyje apstu „Pasidaryk pats“ festivalių, kuriuose viskas – nuo tualeto iki scenos – padaroma žmonių rankomis. Grupių, kurios pačios organizuoja turus, pačios siuva dėklus kompaktiniams diskams. Ir žmonių, kurie iš šiukšlių, šieno pasistato puikiausius namus.
Turėkite omenyje, kad „Pasidaryk pats“ kultūra labai plati. Ji gali apimti paaugles, gaminančias dekupažinius auskarus, tūkstančius žmonių pritraukiančius festivalius ar namo statybą. Kiekvienas dalykas, ką tu ir aš padarome patys, o ne perkame jau seniau pagamintą, turtina mus „Pasidaryk pats“ dvasia. Pasitikėkime savimi ir, kaip sakė H. D. Thoreau, netapkime mūsų kurtų įrankių įrankiais.

Goda Raibytė

Šis straipsnis publikuotas birželio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba čia.  Kiti numerio straipsniai, kurie greitai pasirodys portale:

Konstruojame Pinhole fotoaparatą.
Kaip pasigaminti muilą namie?
Ekologiškos ir ekonomiškos vestuvės
Nuosavas lėktuvas – asmeninėms pramogoms?