Kaip organizatoriai ir žadėjo, festivalis FIRE kibirkščiavo visomis reggae, jungle, dub spalvomis. Jų neblukino nei nuolat besiniaukiantis dangus, nei su kiekvienu atlikėjo pasirodymu artėjantis pirmadienis.
Jaukumo atmosfera jau buvo pasirūpinta festivalio rengėjų, parinkus puikią vietą šalia labai gražaus, paparčiais ir minkštomis samanomis nukloto miško. Susirinkusieji savo nuotaikomis taip pat nemenkai prisidėjo prie kuriamos atmosferos. Jei kas ir pykosi per FIRE tai tik šunys, kurių festivalyje buvo itin gausu, ar žmonės, kurių čia tiesiog neturėjo būti ir kuriuos tikriausiai galėjai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Į festivalį atsikrausčiusiame „Sattos“ bare kabėjo vėliava puikiai atspindėjusi, kokios emocijos tvyrojo tris FIRE dienas: „Peace, Love and Harmony“.
Dviejose scenose festivalio lankytojus beveik be pertraukų grojama muzika stebino ir svečiams iš užsienio nenusileido mūsų šalies atlikėjai: „Bits and Culture“, „Kala Soundsystem“ ir „Baltic Champion Sound“ komandos, „Amenų broliai“ ir kt. Tikrai buvo smagu išgirsti lietuvius taip gerai perteikiant regio, dub ir jungle muzikos dvasią.
Dienos metu daugiau žmonių muzikos klausėsi sėdėdami meditacijos pozoje nei šokių aikštelėje, skanavo vegetariškų patiekalų, kurių tikrai netrūko, užsisvajoję stebėjo kas vyksta Žonglierių miestelyje, žaidė futbolą, ar tiesiog laukė, kol ant jų marškinėlių atsidurs FIRE emblema.
Dideli festivaliai, žinoma, sutraukia ne vieną, kaip šį kartą, o daug daugiau tūkstančių lankytojų, stebina muzikos ir pramogų įvairove, tačiau juose nepatirsi , ką reiškia gyventi miške vienam palapinėje, nespėsi į atskirose scenose vienu metu vykstančius mėgiamų atlikėjų pasirodymus, pavargęs negrįši į savo guolį per kelias minutes ir t. t.
Belieka palinkėti FIRE netapti komerciniu monstru su didžiulėmis plastmasinėmis scenomis ir keliomis dešimtimis kioskų su kebabais bei atsisveikinti iki kitų metų. O gal dar šią vasarą teks smagiai palinguoti regio ritmu „Operatorinėje“?
