Alergijos simptomai kankina vis daugiau žmonių. Medicinos specialistai teigia, kad 2015 m. alergija Europoje išplis kaip epidemija. Alergiją galima vadinti moderniosios civilizacijos liga.
Visi citrusiniai vaisiai, riešutai, kava, kakava, šokoladas, žuvies produktai, ypač jūrinės kilmės, įvairūs vėžiagyviai, pieno produktai, medus, raudonas vynas, šampanas ar net kramtomoji guma – visi šie produktai gali sukelti alergiją. Tačiau gydytojai tvirtina, kad juos naudojant su saiku organizmo reakciją alergenams galima suvaldyti.
Panevėžio konsultacinės poliklinikos pulmonologas – alergologas Admontas Pocius nurodo, kad alergija dažniausiai gali pasireikšti bėrimais ir patinimais. A. Pocius sako: „Alergija pasireiškia bėrimais odoje, rausvomis pūkšlėmis arba spuogeliais, kurie labai niežti, patinimais: ypač vokų, lūpų, liežuvio, gomurio. Sunkiais atvejais – dusuliu“.
Pavasarį daug žmonių pradeda sirgti ir šienlige. Šienligę sukelia žydinčių augalų žiedadulkės, skraidančios ore. A. Pocius pataria: „Pagrindinė apsisaugojimo priemonė – vengti kontakto su žiedadulkėmis. Tai padaryti yra beveik neįmanoma. Tačiau yra kai kurios pagalbinės priemonės: prasidėjus šienligei neiti į lauką, ant langų dėti sudrėkintą marlę, drėkinti patalpas. Be abejo, medikamentinis gydymas – priešalerginiai vaistai“.
Tačiau žmonės iš senų laikų prisimena, kad priešalerginiai vaistai juos migdo, veikia slopinančiai, juos dažnai reikia vartoti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Birutė Turovienė tikina, kad naujosios kartos vaistai skiriasi: „Naujosios kartos vaistai yra nemigdantys, juos užtenka gerti vieną kartą per dieną. Senosios kartos vaistai iš tikrųjų sukelia mieguistumą, juos reikėdavo vartoti tris kartus per dieną“.
Alergiją gali sukelti ir bitės įkandimas. Gydytojas A. Pocius priduria: „Įkandus bitei atsiranda alergijos požymiai: įkandimo vieta parausta, patinsta. Esant sunkesnei alergijos formai atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, gali atsirasti viduriavimas, širdies plakimas, dusulys, kristi kraujospūdis, vystytis anafilaksinis šokas – tai gyvybei pavojinga būklė. Žmonės, turintys alergiją bitės įkandimui, privalo nešiotis priešalerginius vaistus. Pasitaiko alergijų ir kitų plėviasparnių įkandimams“.
Dauguma alergijų atsiranda dėl nesveiko gyvenimo būdo, užteršto organizmo ir nusilpusios imuninės sistemos. Tam įtakos turi gausus, netinkamas ir labiau apdorotas, pasterizuotas, konservuotas maistas. „Natūralios medicinos centro“ vadovė ir gydytoja Jelena Tulčina teigia, kad gydant alergiją pirmiausia reikia pašalinti jos priežastį. J. Tulčina sako: „Dauguma pacientų žino, kas jiems sukelia greito tipo alergiją, taip vadinamą uždelstą alergiją maistui, nes suvalgius netinkamo produkto atsiranda bėrimas arba dusulys“.
„Esant uždelstai alergijai, produktas patenkantis į kraują, sukelia limfocitų (baltųjų kraujo ląstelių) suirimą. Limfocitai –imuninės sistemos pamatas. Kai jie žūva, į kraujotaką patenka galingi virškinimo fermentai – uždegimo mediatoriai. Fermentai keliauja po organizmą ir sukelia uždegimines reakcijas silpnose vietose. Tuomet žmogus ir pradeda sirgti lėtinėmis ligomis“, – pridūrė gydytoja J. Tulčina.
J. Tulčina prisiminė kelis neįtikėtinus atvejus, dėl kurių į jos vadovaujamą medicinos centrą kreipėsi žmonės. „Pacientė Vida iš Vilniaus sirgo retos formos alergija. Ji negalėjo žiūrėti į dienos šviesą, o taip pat į geltoną šviesą vakare. Nuolat turėjo vaikščioti su akiniais nuo saulės“, – sako J. Tulčina. Tokia pat liga sirgo ir buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kolio žmona Hannelore. 2011 m. ji dėl sunkios šios alergijos formos savo noru pasitraukė iš gyvenimo.
„Aktorė Nijolė Narmontaitė mūsų metodikos pagalba atsikratė alergijos šalčiui. Ir tokių laimingų pasveikimo istorijų turime labai daug“, – teigia J. Tulčina.
Pagrindinis alerginių ligų gydymas – alergeno šalinimas ar jo vengimas. Pati svarbiausia profilaktinė priemonė yra vengti maisto, sukeliančio alergiją. Reikėtų nustatyti, kokie produktai sukelia nemalonius simptomus, ir atsisakyti jų maisto racione. Dar vienas gydymo būdas – imunoterapija. Šis gydymo metodas buvo pradėtas taikyti dar XX am. pradžioje. Gydymo metu veikiamos imuninės ląstelės, esančios visame organizme, todėl palengvinami alergijos simptomai, pasireiškiantys per kvėpavimo sistemą, odą ir gleivines. Alergija gydoma, ją sukėlusiu alergenu, pradedant nuo labai mažų dozių leidimo į organizmą.
Visi kalbinti pašnekovai sutaria: nuo alergijos kenčiančių žmonių kasmet vis daugėja. Kauno klinikų pulmonologas – alergologas Admundas Pocius tvirtina: „Alergijos pasireiškimo tendencija ryškiai didėja. To priežastys, mano nuomone, – gyvenimo urbanizacija“. Jam antrino ir „Camelia“ vaistininkė Birutė Turovienė: “Taip, pastebiu didėjančią tendenciją. Žmones vis daugiau veikia įvairūs alergenai. Dėl to į mūsų vaistinę ateina vis daugiau alergija besiskundžiančių žmonių“.
Europoje nuo alerginių ligų kenčia net 35 proc. žmonių. Nors oficialios Lietuvos statistikos nėra, specialistai teigia, jog šie skaičiai mūsų šalyje nėra ženkliai mažesni.
