Vykstant XV tarptautiniam Thomo Manno festivaliui, Neringos istorijos muziejuje pirmadienį atidaryta Nidos dailininkų kolonijos darbų paroda „Tarp dangaus ir jūros. Kelionė laike ir erdvėje: Vokietija – Kuršių nerija – Kaunas – Nida“, kurioje eksponuojami paveikslai iš nuolat gausinamos uostamiesčio viešosios įstaigos Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ kolekcijos.
Neringos gyventojai ir svečiai turi galimybę pamatyti dalį parodos „Tarp dangaus ir jūros“, kuri pavasarį Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje pristatė XIX a. pabaigos-XX a. pirmosios pusės Kuršių nerijos meninį paveldą, eksponatų. Vokiečių tapytojų Ernsto Bischoffo-Culmo, Alfredo Teichmanno ir kt. paveikslus papildo lietuvių Gerardo Bagdonavičiaus ir Jono Buračo darbai iš Neringos istorijos muziejaus bei Juodkrantės „Vėtrungių“ galerijos kolekcijų.
M. Žilinsko dailės galerijoje vienu metu buvo pristatyta daugiau kaip 120 dailės kūrinių bei tautodailės dirbinių, per 80 atvirukų, fotografijų ir kt. Tai – ligi šiol didžiausia Lietuvoje paroda, skirta Kuršių nerijos meno temai. Kurorte sąlygų tokiems didelėms rinkiniams eksponuoti kol kas nėra. Tikimasi, kad suaktyvėjęs dėmesys turtingam šio šalies kampelio dailės paveldui paskatins diskusijas apie naujos kultūrinės erdvės poreikį.
Anot VšĮ „Nidden“ atstovo Aleksandro Popovo, šiemet draugija įsigijo 150 Nidos kolonijos dailininkų darbų, bendras kolekcijos paveikslų skaičius jau perkopė 900. Paveikslai daugiausia perkami Vokietijos dailės kūrinių aukcionuose. „Anksčiau ar vėliau Neringoje turi atsirasti Nidos dailininkų kolonijos galerija, – įsitikinęs A. Popovas. – Susipažinus su kolonijos istorija atrodo, kad niekur pasaulyje – nebent Paryžiuje – nėra buvę tokios didelės dailininkų koncentracijos.“
Keletą metų klaipėdiečių įgyvendinama iniciatyva – susigrąžinti Nidos dailininkų kolonijos darbus į Lietuvą – sulaukė dailėtyros profesionalų dėmesio: Kaune surengtos ir šiuo metu fragmentiškai Nidoje pristatomos parodos kuratorė yra M. Žilinsko dailės galerijos M. Žilinsko dailės sektoriaus vadovė menotyrininkė Irmantė Šarakauskienė. Iki šiol Nidos kolonijos tema Lietuvos dailės tyrinėtojų praktiškai nebuvo paliesta.
Rašytojo Th. Manno memorialinio muziejaus Nidoje direktorės Vitalijos Jonušienės pastebėjimu, „Nidden“ ėmėsi nuosekliai ir entuziastingai įgyvendinti vieną iš uždavinių, akcentuotą prieš daugelį metų sumanius Th. Manno festivalį – prikelti iš užmaršties Nidos dailininkų koloniją. Su savo sukauptų paveikslų paroda draugija festivalyje dalyvauja jau trečiąkart.
Nidos dailininkų kolonija kaip meno reiškinys žinoma nuo XIX a. vidurio: tuomet šį Rytų Prūsijos kampelį atrado Karaliaučiaus meno akademijos dėstytojai ir studentai. Ilgainiui Kuršių nerija tapo pamėgta tapytojų kūrybinių išvykų vieta. Ankstyvąjį kolonijos gyvavimo laikotarpį sutrikdė Pirmasis pasaulinis karas. Jam pasibaigus dailininkai vėl pradėjo lankytis Neringoje. Po Antrojo pasaulinio karo nusileidus „geležinei uždangai“, Nida užsienio dailininkams tapo nebeprieinama. Specialistų skaičiavimais, kolonijos gyvavimo laikotarpiu unikaliame gamtos kampelyje yra kūrę per 300 Vokietijos, Lietuvos bei kitų šalių menininkų.
