Anot medikų, saulė skatina ne tik ankstyvą odos senėjimą bei pigmentacijos pokyčius, bet sukelia ir ilgalaikį pavojų odai.
„Nuolatinis ultravioletinių spindulių poveikis gali turėti neigiamos įtakos odai. Ypač atidūs saulėkaitoje turėtų būti tie asmenys, kurių odoje gausu apgamų, pigmentinių dėmių, taip pat sergantieji baltme“, – tvirtino gydytoja dermatovenerologė Giedrė Bieliauskienė.
Strazdanos, anot gydytojos, tai pigmentinės dėmės, kurios yra paveldimos ir išryškėja vaikystėje. „Strazdanos būdingos šviesaus gymio žmonėms: mėlynakiams, šviesiaplaukiams, raudonplaukiams (I-II odos fototipas), tiems, kurių oda saulėje raudonuoja ir retai arba iš viso neįdega. Saulės bučiniais liaudyje vadinamos dėmelės paprastai išryškėja pavasarį ir vasarą, o šaltuoju metų periodu jos linkusios blykšti“, – pasakojo G. Bieliauskienė. Dermatovenerologės teigimu, dažnai praktikoje pasitaiko ir kitokio tipo pigmentinių dėmių, kurias žmonės paprastai vadina šlakais. Pastarosios atsiranda, jei žmogus nuolat be saiko mėgaujasi saule, nudega joje. „Strazdanos dažniausiai išmargina veido, pečių, rankų odą, tuo tarpu, šlakai paženklina smarkiai nudegusias odos vietas, pavyzdžiui, nugarą, – tvirtino gydytoja.
Pasak G. Bieliauskienės, kiekvieno iš mūsų odoje galima aptikti bent po kelis įvairaus dydžio bei atspalvio apgamus. „Dauguma apgamų – visiškai nepavojingi, tačiau kai kurie apgamai būna atipiniai (pakitę) ir iš jų gali išsivystyti agresyviausia odos vėžio forma – melanoma“, – teigė gydytoja. Pagrindiniai melanomos atsiradimo rizikos veiksniai, anot medikės, yra šie: didelis apgamų skaičius odoje, 5 ir daugiau atipinių apgamų buvimas, I ir II odos fototipai (oda greitai nudega arba visai neįdega saulėje), ankstyvoje vaikystėje buvę nudegimai saulėje, jei šeimoje yra sirgusiųjų melanoma. Gydytojos teigimu, apgamais derėtų susirūpinti, jei jie pakito pagal ABCDE taisyklę – tapo asimetriški (A – angl. asymmetry), nelygių kraštų (B – angl. border), jei pastebimi spalvos pokyčiai (C – angl. – colour), jei apgamas yra didesnis nei 6 mm diametro (D – angl. diameter), jei kinta apgamo dydis, spalva ar forma (E – angl. evolution).
Baltmė atsiranda dėl melanocitų – pigmentą melaniną gaminančių ląstelių išnykimo, dėl to oda tampa balta. „Vis dar neįrodyta, kokios priežastys sukelia baltmę, tačiau yra kelios šios ligos atsiradimą paaiškinančios teorijos. Manoma, kad tam įtakos turi paveldimumas, nes dažniausiai baltme serga keli vienos šeimos nariai. Taip pat baltmė dažniau nustatoma žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, kurie turi skydliaukės patologiją. Šią ligą gali išprovokuoti stresas, tačiau dažnai baltmė prasideda be aiškios priežasties. Būdinga, kad ji ypač išryškėja kaitinantis saulėje. Baltmė gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, bet dažniausiai ja susergama jauname amžiuje“, – pasakojo G.Bieliauskienė.
Dermatovenerologė atkreipė dėmesį, jog strazdanos linkusios su amžiumi nykti, taip pat su amžiumi mažėja apgamų skaičius odoje arba jie net gali visiškai išnykti. Pigmentinės dėmės (šlakai), tam tikrų tipų apgamai (įgimti, atipiniai, iškilūs) ar baltmė paprastai savaime neišnyksta. Svarbu atsiminti, kad strazdanotiems žmonėms dėl savo odos fototipo bei tiems asmenims, kurie ne kartą yra smarkiai nudegę saulėje, rizika susirgti melanoma ar kitomis odos vėžio formomis padidėja. „Ir vieni, ir kiti, ir ypač sergantieji baltme saulėtu metų periodu turėtų būti itin atidūs, naudoti tinkamas apsaugines priemones nuo saulės, vengti saulės kaitriausiu dienos metu“, – patarė gydytoja dermatovenerologė.
