Automobilio avariją, kurioje žuvo prancūzų rašytojas, filosofas, Nobelio premijos laureatas Albertas Camus, galėjo sukelti sovietų saugumas (KGB).
Šią prielaidą praėjus daugiau kaip 50 metų po tragedijos iškėlė italų publicistas Giovanni Catelli straipsnyje, išspausdintame laikraštyje „Il Corriere della Sera”.
Straipsnio autorius remiasi čekų poeto Jano Zabrany dienoraščiu, kuriame šis užsimena apie savo susitikimą su sovietų saugumo bendradarbiu. „Išgirdau kai ką labai keisto iš gerai informuoto žmogaus, – rašė J. Zabrany. – Jis tvirtina, kad už autoįvykį, kurio metu 1960 m. žuvo Alberas Kamiu, atsakingi sovietų agentai. Jie įtaisė specialų įrenginį, kuris, automobiliui pasiekus tam tikrą greitį, suplėšė padangą”.
A. Camus žuvo būdamas 46-erių. Automobilis, kuriuo jis važiavo kartu su bičiuliu ir leidėju Micheliu Gallimardu, slidžiame kelyje trenkėsi į medį. Ant rašytojo antkapio iškalti jo žodžiai: „Čia suprantu, ką vadina šlove: teisę į meilę be ribų”.
Dž. Katelis rašo, kad sprendimą nužudyti Nobelio premijos laureatą asmeniškai priėmė tuometinis SSRS užsienio reikalų ministras Dmitrijus Šepilovas, kurį galėjęs įsiutinti straipsnis, A. Kamiu 1957 metais paskelbtas viename iš prancūziškų žurnalų. Rašytojas teigė, kad D. Šepilovas yra atsakingas už sovietų kariuomenės išsiuntimą į Vengriją 1956 metų sukilimui malšinti.
G. Catellio teorija neįtikino prancūzų filosofo Michelio Onfraya, rašančio „Maro” autoriaus biografiją. „Tai skamba nelabai įtikinamai. KGB būtų radusi kitų metodų atsikratyti A. Camu”, – teigia filosofas.
Jis pridūrė, kad prie rašytojo palaikų buvo surastas traukinio bilietas iš Provanso, kur A. Camu turėjo namą, į Paryžių. Ten kartu su šeima rašytojas ketino praleisti Kalėdas. Tačiau paskutinę akimirką A. Camu nusprendė išvykti su draugu. Jiedu važiavo galingo variklio prancūzišku automobiliu „Facel Vega”.
