Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Organų donorystė – bilietas į naują gyvenimą
Naujienos

Organų donorystė – bilietas į naują gyvenimą

Paskelbė Redakcija
2011-10-07, 12:30
Komentarų: 0
Dalintis
6 min. skaitymo
Organų donorystė – bilietas į naują gyvenimą

Kiekvienais metais, spalio antrąjį šeštadienį, minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena, kuria siekiama paskatinti žmones išgelbėti kitų gyvybes tampant donorais.

Lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, pagal organų donorų ir transplantacijų skaičių mūsų šalis yra sąrašo gale. Šiuo metu Donoro kortelę turi 15 tūkst. asmenų, o tai sudaro tik apie 0,5 proc. visų šalies gyventojų. Bendras ES šalių vidurkis – 12 proc., o Olandijoje šis skaičius siekia net 44 proc.

Pirmasis žingsnis – Donoro kortelė

Donoro kortelė liudija apie asmens teisiškai įtvirtintą norą, jog po mirties jo organai ar audiniai būtų panaudoti transplantacijai. Sutikimą tapti donoru galima pasirašyti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje (poliklinikoje, ligoninėje ir kt.). Gydymo įstaigos vadovo patvirtintas sutikimas keliauja į Nacionalinį transplantacijos biurą, kuris po kelių savaičių asmeniui atsiunčia Donoro kortelę. Ji patvirtina, jog žmogus įtrauktas į organų donorų ir recipientų registrą. Svarbu žinoti, jog pasirašant dokumentus, nėra jokių amžiaus ar sveikatos apribojimų, taip pat neatliekami sveikatos tyrimai. Apie audinių ar organų tinkamumą transplantacijai gydytojai sprendžia tik po žmogaus mirties. Pildydamas sutikimą, asmuo gali pažymėti, kokius organus sutinka dovanoti – visus ar tik tam tikrus. Taip pat žmogus bet kada gali pakeisti savo nuomonę ir būti išbrauktas iš donorų registro – tam tereikia parašyti prašymą Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriui.

Pametusiems kortelę nederėtų nerimauti – jiems bus išduotas dublikatas. Kadangi kortelėje nėra asmens vardo, pavardės ar kitos informacijos, leidžiančios identifikuoti asmenį, net praradus kortelę niekas nepasinaudos jūsų asmenine informacija.

Amžius – ne pagrindinis kriterijus

Nors amžius turi įtakos organų donorystei, tačiau jis nėra pagrindinis kriterijus. Svarbiausia – žmogaus fizinė būklė. Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) pateiktais duomenimis, užsienyje vyriausias donoras buvo 102 metų amžiaus, Lietuvoje – 85. Galimas kepenų donorystės amžius yra iki 80-85 metų, inkstų iki 70-75 metų, tačiau pasaulyje žinomas atvejis, kai inkstas buvo paimtas iš 92 metų amžiaus donoro. Šiuo metu vyriausias žmogus mūsų šalyje, pasirašęs sutikimą donoro kortelei gauti, yra devyniasdešimties. Aktyviausi yra jauni žmonės – 18-35 metų amžiaus.

Laukiančių ligonių daug, o donorų mažai

Šiuo metu mūsų šalyje širdies persodinimo operacijos laukia 17 pacientų, inksto – 213, kepenų – 50, o akies ragenos – 238. Dėl mažo donorų skaičiaus, laukiančių audinio ar organo yra maždaug penkis kartus daugiau negu norinčių juos dovanoti. Dažniausiai pasitaikančios problemos, su kuriomis susiduria Organų transplantacijos biuro darbuotojai – tai visuomenėje įsišakniję neigiami mitai bei informacijos stygius.

Egzistuoja klaidingas manymas, jog pasirašius sutikimą tapti donorais, padidėja rizika būti pagrobtiems. Žmonės taip pat baiminasi, kad jų organai gali būti parduoti juodojoje rinkoje. Pasak Nacionalinio Transplantacijos Biuro specialistės Rasos Pekarskienės, „žmonių grobimas ar žudymas dėl organų, net ir pasaulio mastu žvelgiant, nėra labai paplitęs. Plačiau kalbama apie transplantacinį turizmą, kai vykstama į neturtingą šalį ir ten perkamas organas. Tai – smerktina ir nusižengia įstatymams. Be to, reikia žinoti, kad išlaikyti donoro organus gyvybingus įmanoma tik stacionaro sąlygomis.“

Neretai žmonės nerimauja, jog paimant organus bus sudarkytas žmogaus kūnas. Dėl to jaudintis nevertėtų – organai yra paimami tokiu pačiu būdu, kaip ir atliekama paprasta operacija. Lieka tik pooperacinis randas, o imant ragenas, dedamas implantantas, vizualiai nesiskiriantis nuo tikrosios ragenos. Dar viena priežastis, kodėl žmonės vangiai dovanoja savo organus kitiems, yra skausmo, medicininių intervencijų baimė, būdinga daugeliui žmonių. Tačiau ar nenugalėtumėte šios baimės, jei Jūsų artimam žmogui ar net Jums pačiam kažkieno dovanotas organas dovanotų naują gyvenimą?

Kitų šalių pavyzdys

Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje transplantacijos mastas ir donorų skaičius yra panašūs, kaip ir mūsų šalyje. Europoje pirmaujančios pagal transplantacijos skaičius yra Vokietija, Italija, Prancūzija. Turbūt puikiausiu pavyzdžiu galėtų tapti Ispanija. Dar prieš dvidešimt metų šioje šalyje mažai kas žinojo apie donorystę. Šviečiamąjį darbą ispanai pradėjo kalbėdamiesi su moksleiviais bei studentais. Šiuo metu šioje šalyje veikia neprieštaravimo sistema, pagal kurią daroma prielaida, jog žmogus sutinka atiduoti savo organus, jei dar būdamas gyvas nepareiškė savo nesutikimo.

NTB darbuotojos Rasos Pekarskienės teigimu, Skandinavijos šalyse beveik pusę transplantacijų skaičiaus sudaro gyvoji donorystė. Imti gyvo žmogaus organus draudžiama, tačiau galioja viena išimtis – kai organas dovanojamas genetiškai artimam pacientui (broliui, seseriai, vaikui ir kt.) arba sutuoktiniui. Donoras gali pilnavertiškai gyventi ir su vienu inkstu, o kepenys ilgainiui atsistato, tačiau artimajam tai – dažnai vienintelė efektyvi gydymo priemonė.


Svarbi kiekviena minutė

Organai, skirti persodinimui, tinkami nevienodą laiką. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, tinkamai paruošus laikymo sąlygas, širdis persodinimui gali būti tinkama 3-5 valandas, kepenys ir plaučiai – maždaug 12-16 valandų, inkstai – 24 valandas. Audiniai (ragenos, širdies vožtuvai, kraujagyslės) gali būti laikomi ilgiausiai – savaitėmis. Visgi, geriausia, jog organai būtų persodinti kuo greičiau. Širdies kelionėje iš donoro iki recipiento krūtinės ir pirmojo jos dūžio gyvybiškai svarbi kiekviena akimirka. Donoro organai specialiose dėžėse pergabenami greitosios pagalbos automobiliais, sraigtasparniais, lėktuvais. Oro transporto pagalbos prireikia, kai organus skubiai reikia pervežti didesnius atstumus, tarkime, iš Klaipėdos į Vilnių. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM yra sudaręs sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tad dėl organų pergabenimo kyla net malūnsparniai. Lėktuvais organai taip pat skraidinami ir į kitas Europos šalis, kai mūsų šalyje nėra tinkamo recipiento.

Daugiau informacijos apie donorystę rasite: www.donoryste.eu; www.transplantacija.lt.

Parengė Ieva Varkojytė

Temos:GyvybėNacionalinis transplantacijos biurasOrganų donorystėŠirdis
Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėRedakcija
Laikas.lt - įdomus ir gyvas portalas kiekvienam. Mūsų tikslas savo skaitytojams teikti išskirtines naujienas iš viso pasaulio. Čia rasite daugybę patarimų, istorijų bei puikių ir daugelio pamėgtų receptų. Lai kiekviena diena su mumis prasideda iš naujo!
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame perskaityti

Remigijus Žemaitaitis. ELTA / Dainius Labutis nuotr.
Lietuva

Žemaitaičio automobilio nuoma už tūkstančius: ar „Nemuno aušra“ veikė pagal įstatymus?

Povilas Meškonis
2026-02-04
Remigijus Žemaitaitis. ELTA / Andrius Ufartas nuotr.
Lietuva

Olekas apie Žemaitaitį: klausimai dėl ryšių su kriminaliniu pasauliu lieka atviri

Povilas Meškonis
2026-02-04
person wearing black digital watch
IT naujienos

Dauguma „Garmin“ naudotojų šių funkcijų nežino: 10 gudrybių, kurios pakeis laikrodžio naudojimą

Redakcija
2026-02-04
black tablet computer on brown wooden table
IT naujienos

„Kindle“ galimybės, apie kurias nežino dauguma: šie nustatymai ir gestai pakeis jūsų skaitymą

Redakcija
2026-02-04
shallow focus photography of people inside of passenger plane
Pasaulis

Panaikinta kritiškai svarbi skrydžių kryptis: verslas įspėja apie rimtą smūgį Lietuvos ekonomikai

Karolis Vaickus
2026-02-04
truck, dual carriageway, roar, highway, red car, mercedes, mercedes benz, transport
Automobiliai

Tai gali pakeisti visą sektorių: „Mercedes-Benz“ pristato vandeniliniu varomą vilkiką

Arnas Pociūnas
2026-02-04

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pramogos

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?