Ar tikrai geismas įkalina ir sunaikina, o meilė išvaduoja ir išlaisvina? Šiuos klausimus kelia keturi jauni aktoriai, spalio 13-14 dienomis Menų spaustuvėje pristatantys premjerinį spektaklį „Geismas“.
Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programai „Atvira erdvė“ kuriantys aktoriai Gabrielė Malinauskaitė, Adelė Teresiūtė, Martynas Vaidotas ir Dovydas Stončius įvardija savo spektaklį kaip sceninį procesą, inspiruotą Saros Kane pjesės „Geismas“.
Ši pjesė – priešpaskutinis britų dramaturgės tekstas, kuriame pati Sarah Kane (1971-1999) matė daugiausiai nevilties, nes rašė jį, „praradusi tikėjimą meile“. Tuo tarpu „Geismas“ buvo pirmoji jos pjesė, kurią pagaliau pripažino kritika, iki tol pliekusi jauną autorę už „pasibaisėtinas nešvankybių orgijas“. Bendraminčiui ir kolegai Markui Ravenhillui dedikuotas „Geismas“ yra keturių raidėmis įvardytų personažų pokalbis – kartais lyg ir vieno su kitu, kartais – su niekuo, su savimi ar net su bet kuo.
Vienas ryškiausių Saros Kane pjesių pastatymų Lietuvoje buvo spektaklis „Geismas“, 2002 metais pastatytas Oskaro Koršunovo teatre jauno režisieriaus Povilo Laurinkaus su savo kursiokais, režisierės Dalios Tamulevičiūtės auklėtiniais. Tuometiniai teatro naujokai sukūrė karščiuojantį, labai intensyvų spektaklį, kurį to meto kritika pavadino „iki vienodos virimo temperatūros įkaitintų emocijų supresuota schema“.
Tuo tarpu trys režisieriaus J. Vaitkaus magistrantai (Gabrielė Malinauskaitė, Adelė Teresiūtė ir Martynas Vaidotas) ir Gintaro Varno auklėtinis Dovydas Stončius nusprendė imtis šios pjesės, apvalę ją nuo bet kokių kontekstų. Jiems svarbu ne susiformavusi stereotipinė naujosios dramaturgijos pastatymų intonacija, o tai, ką jie patys čia ir dabar perskaito šiame tekste, ieško jame būdų išreikšti savo asmenišką, subjektyvią poeziją. Ir ryžtasi neviltyje ieškoti meilės.
Šiame spektaklyje keturi žmonės, pasiklydę tarp savo ego, kompleksų, baimių, praeities šešėlių ir klaidų, ieško meilės ir vienas kito. Kas yra žmogus be meilės? Kas lieka, kai meilė dingsta arba jos nėra? Kur yra riba tarp meilės ir geismo? Asmeniniai troškimai tampa varikliu, vedančiu pirmyn, atrama siekiant kito žmogaus. Veikėjų pokalbiai pinasi ir jungiasi į poetišką liūdesio, nevilties ir fantazijų harmoniją.
