Prieš porą savaičių Lietuvos kino teatruose startavo ilgai laukta žymiausio šiuolaikinio Ispanijos kino kūrėjo Pedro Almodovaro filmas „Oda, kurioje gyvenu“ (angl. The skin I live in).
Intelektualia vadinama juosta sukurta remiantis drąsiu garsaus prancūzų rašytojo ir scenaristo Thierry Jonquet romanu „Tarantulas“, atvirai ir be pagražinimų atskleidžiančiame visą šiuolaikinės visuomenės žiaurumą, persmelktą nepakantumo ir keršto.
„Oda, kurioje gyvenu“ debiutavo šių metų Kanų kino festivalyje, kur buvo nominuota prestižiškiausiam Kanų prizui – Auksinei palmės šakelei ir nustebino net visko mačiusius kino veteranus.
P. Almodovaras tikina, jog tai buvusi pati sudėtingiausia istorija, kurios ekranizacijos jis ėmėsi, o pagrindinį vaidmenį filme įtaigiai įkūnijančio ispanų aktoriaus Antonio Banderaso personažas – itin tamsus ir žiaurus.
Garsaus plastinės chirurgijos specialisto Robertas Ledgardas (akt. Antonio Banderasas) namų sienos slepia daugybę tamsių paslapčių. Jo pilies rūsyje įrengta operacinė, o namuose įkalinta pagalbininkė ir partnerė Vera (akt. Elena Anaya), kuriai į viešumą leidžiama išeiti tik per prabangius vakarėlius ir paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį, kai Robertas su Vera vyksta lankyti psichiatrijos ligoninėje gydomos jaunos merginos. Vera ne vienintelė Roberto namų įkaitė, rūsyje įkalintas tūno ir grandinėmis sukaustytas vaikinas, kurį žiauriai kankina paslaptingas vyras, vadinamas Tarantulo vardu. Kas sieja visus šiuos žmones ir kokios dar paslaptys glūdi už storų Roberto pilies sienų?
Tai pirmasis filmas po 21-erių metų pertraukos, kai A. Banderasas ir P. Almodovaras vėl dirba kartu. Vaidmuo juostoje buvo pažadėtas ir mylimiausiai P. Almodovaro mūzai Penelope Cruz, tačiau galiausiai jis buvo atiduotas kitai ispanei – Elenai Anaya, neseniai matytai provokuojančiame filme „Kambarys Romoje“.
