Visi žinome, kad kompiuteriuose laikoma įvairiausia informacija: elektroniniai laiškai, dokumentai, video ir audio failai, internetiniai portalai ir taip toliau. Ar žinojote, kad visa ta informacija sveria lygiai tiek, kiek didelė braškė?
Kodėl informacija turi svorį?
Skaičiavimui naudojama Einšteino sukurta formulė, parodanti energijos ir masės ryšį: E=mc². Ši formule paaiškina, kad tie, kas turi daugiau energijos, turi ir didesnę masę.
Elektronai, „laikantys“ informaciją, turi žymiai daugiau energijos. Būtent todėl informacijos pripildytas prietaisas, sveria daugiau negu tuščias. Žinoma, informacija prietaisui prideda tik minimalų svorį – gerokai mažiau negu jo gauna kraunama baterija ar prideda ekraną padengusios dulkės.
Profesorius Kubiatowiczius apskaičiavo, kad „Kindle“ knygų skaitytuvai, į juos įrašius informaciją, „priauga svorio“. Tokie skaičiavimai remiasi tuo, kad, pavyzdžiui, į „Kindle“ įrašius knygą, jo viduje esantys prietaisai nekinta, tačiau turi daugiau energijos ir, to pasekoje, sveria nežymiai daugiau.
Internetas – taip pat sveria?
Tam, kad suprastumėte, šiek tiek teorinių žinių. Elektronai arba radijo bangos, siunčiamos iš jūsų kompiuterio, įprastai toli nenukeliauja – daugiausiai, kelis šimtus metrų iki tol, kol juos „suvirškina“ kitas kompiuteris. Kas nukeliauja visą kelią iki tikslo? Bitų paketėliai, kurių duomenys atstatomi sistema po sistemos, kol informacija skersiai išilgai raižo tinklą.
Įsivaizduokite, kad aš turiu mašiną, kurią noriu, kad jūs turėtumėte. Tarkime, jūs gyvenate saloje, kurios neįmanoma pasiekti nei oru, nei vandeniu. Laimei, toje saloje yra dirbtuvės, kurios turi daugybę mašinų detalių. Taigi aš ištyrinėju mašiną, nubraižau jos planą ir viską nusiunčiu jums paštu. Tada jūs mašiną surenkate iš planų ir turite naują mašiną! Galiausiai, džiaugiatės mašina, kuria galite laisvai važinėti ir ji turi fizinį svorį. Žinoma, internete viskas vyksta daug greičiau ir jums dažnai tereikia paspausti kelis klavišus.
Taigi profesoriaus Kubiatowicziaus „atradimas“, leido vykti ir kitiems tyrimams – apskaičiuoti internete saugomą informaciją, naudojant tas pačias formules. Įdomiausia tai, kad viskas internetas sveria… vos 50 gramų!
Iš viso pasaulyje yra apie 100 mln. serverių, kuriuose saugoma informaciją. Jų energija yra apie 40 mlrd. vatų, o visa interneto informacija sudaro apie 5 mln. terabaitų. Žinodami vieno elektrono ir visų serveriuose judančių elektronų svorį, galime apskaičiuoti apytikrį visos informacijos svorį.
Būtent 50 gramų svoris yra reikalingas tam, kad galėtų veikti internetas – tarsi didesnė braškė.
