Kiekvienais metais Europoje didelis oro užterštumas sukelia 310 tūkstančių ankstyvų žmonių mirčių. Europos Komisijos atlikti paskaičiavimai parodė, kad Europos Sąjungos šalyse oro tarša sutrumpina gyvenimo trukmę vidutiniškai devyniais mėnesiais.
Vien Didžiojoje Britanijoje per metus prasta oro kokybė sukelia daugiau nei 32 tūkstančius priešlaikinių mirčių.
Ekspertų teigimu, šiuos skaičius būtų galima gerokai sumažinti, jei būtų imtasi visų galimų priemonių, siekiant sumažinti oro užterštumą.
Statistika rodo, kad vidutiniškai kiekvienas europietis per metus pasiima pusę darbo dienos dėl ligų, susijusių su oro tarša. Ekonomikai kasmet tai kainuoja apie 80 milijardų eurų.
Kietosios dalelės prasiskverbia į kvėpavimo audinius ar net į kraują ir taip sukelia įvairias ligas.
Ataskaitoje teigiama, kad blogiausia situacija yra Beniliukso šalyse, Šiaurės Italijoje, Lenkijoje bei Vengrijoje.
Blogiausia situacija su „prarasta“ gyvenimo trukme yra Belgijoje, kur vidutiniškai prarandama 13,6 mėn. bei Nyderlanduose – 12,7 mėn. Suomiai kenčia mažiausiai – jie vidutiniškai netenka tik 3,1 mėn., o airiai – 3,9 mėn.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad oro užterštumas sukelia šias ligas:
1. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas;
2. Akių, nosies ir gerklės sudirginimą;
3. Kvėpavimo takų ligų paūmėjimą;
4. Kvėpavimo sunkumą;
5. Galvos skausmą, pykinimą, alergines reakcijas.
Ilgalaikio poveikio pasekmės:
Lėtinės kvėpavimo takų ligos;
Plaučių vėžys;
Širdies ligos;
Plaučių funkcijos sumažėjimas;
Astmos priepuoliai;
Smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc., sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų 20–30 proc., o kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, miesto rūkų atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant, ypač lauke, tad padidėjus oro taršai būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke.
Nyderlanduose atliktas ilgalaikis tyrimas, kuriame aktyviai dalyvavo daugiau nei 4000 vaikų, parodė, kad vaikams, gyvenantiems šalia judrių kelių, gresia didesnė kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, švokštimas, ausų, nosies ir gerklės infekcijos, išsivystymo rizika.
Jeigu jūsų kvėpavimo takai jautrūs, oro teršalų poveikis gali sukelti astmos priepuolį ir kosulį, švokštimą, krūtinės skausmus.
Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti?
Yra keletas būdų, kuriuos pasitelkę kiekvienas galie prisidėti prie oro taršos mažinimo:
„Meilė automobiliui“. Geriausia būtų jį naudoti kuo rečiau. Jei jau sunku išsiversti be automobilio, naudoti jį kaip transporto priemonę nuvykti iš taško A į tašką B, o ne pasivažinėjimams po miestą. Geriausia būtų įsigyti kuo mažiau aplinką teršiantį automobilį.
Rinkitės alternatyvias transporto priemones: dviratis, troleibusai, autobusai, traukiniai ar tiesiog eikite pėsčiomis.
Pasodinkite medžių: medžiai valo orą.
Mažinkite energijos vartojimą. Nepalikite įjungtų elektros lempučių ar buities prietaisų.
Rinkitės vietinius produktus (pvz.,vaisius, daržoves, sūrį), kad mažėtų krovinių gabenimas transportu.
Savo sode nedekite laužų, kai oro taršos lygis yra aukštas. Niekada nedeginkite buitinių atliekų, ypač plastiko ir gumos.
Namuose pasistenkite nenaudoti įvairių aerozolių ir dezodorantų.
Pasistenkite nesportuoti lauke, kuomet būna didelis oro užterštumas.
Raginkite savo politikus imtis priemonių oro taršai mažinti.
.jpg){kind=small}
