Laikas.lt
Pilnas sales gerbėjų renkanti „Baltijos baleto grupė“ kviečia vis niūrėjančius vakarus skaidrinti savo įkvepiančiais ir užburiančiais darbais. Režisierės ir choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės vadovaujama trupė jau lapkričio 29-ąją žiūrovams dar kartą dovanos populiarųjį „Kitą pasaulį“ pagal „Depeche Mode“ muziką.
Šis šiuolaikinio baleto spektaklis įkvėptas ne tik kultinės grupės kūrybos, bet ir japonų rašytojo Haruki Murakami romano „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“. Scenoje suvienyti skirtingi meno žanrai – tai etiudai, gimę iš simbolių, filosofijos, vaizdinių ir energijos kupinos muzikos. Šokėjai scenoje tampa mechaniniais organizmais, gyvenančiais šviesų, lazeriųm šviesų ir vaizdo projekcijų šalyje.
Dalis šokėjų – prisiekę „Depeche Mode“ gerbėjai ir visi iki vieno pritaria, kad grupės dainų tekstuose ir melodijose telpa labai daug dramaturgijos, čia stiprios siužeto linijos, kurios, nors ir pareikalauja daug jėgų, galiausiai pasiduoda šokio kalbai.
Beje, „Kitas pasaulis“ – pirmasis „Baltijos baleto grupės“ spektaklis, kuris buvo pristatytas plačiajai publikai.
Praėjus vos porai savaičių, gruodžio 13-ąją, talentingieji šokėjai pakvies į spontaniškąją ir nuotaikaingąją „Diagnozę: vyras“.
Liedama prakaitą repeticijų salėję „Baltijos baleto grupė“ prisipažįsta, kad spektaklis keičiasi kartu su įgyta patirtimi. Į pasirodymą sugužėję gerbėjai išvys naujų šokėjų, išgirs naujų muzikinių garsų.
„Tai spektaklis apie vyro vienišumą, kurį šokėjai išreikš skirtingomis spalvomis. Koks vyras būna savo liūdesio akimirkomis? Koks vyras būna, kai be atsako įsimyli? O paniekintas ar kerštingas? Mes mąstėme, kodėl kinta gamtos tobulai sutvarkytas vyro ir moters natūralusis pradas ir kas dėl to kenčia. Ir ar iš viso tai kam nors rūpi?“, – apie spektaklį pasakoja jo režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė.
Anot režisierės, šokio kalba bus atskleista visa vyro jausmų paletė. O joje įsitenka vienatvė ir liūdesys, meilė ir puikybė, duobės ir viršukalnės.
Spektaklio „Diagnozė…” buvo nustatyta iš artistinių improvizacijų, gyvenimo realijų, vyrų stebėjimų. Kūrinyje taip pat atsižvelgiama į vyrų šokėjų siūlymus.
„Statant tokio pobūdžio spektaklį ir būnant moterimi, būtų kvaila neatsižvelgti į artistų nuomonę, pasiūlymus – kaip be jų būtų galima kalbėti apie vyrus“, – priduria „Diagnozė: vyras“ kūrėja.
Muzikine spektaklio dalimi rūpinsis Arkadijus Gotesmanas, kurį meno kritikai vadina neįprasto sukirpimo menininku. Daug kas jį laiko tiesiog džiazmenu ir perkusijos virtuozu, tačiau tiksliai nusakyti, kuo jis užsiima – beveik neįmanoma. Pats Gotesmanas, regis, tuo rūpinasi mažiausiai, ir akivaizdu, kad tai veiksmo ir praktikos žmogus, galintis ir norintis išbandyti bet kokių formatų keliamus iššūkius – ne tik įvairialypiame muzikos pasaulyje, bet ir teatre bei literatūroje. Svarbu paminėti, kad Arkadijaus Gotesmano biografija – spalvinga it šiųmetis ruduo. Joje puikuojasi darbai su Oskaru Koršunovu, Nacionaliniu operos ir baleto teatru, visame pasaulyje Lietuvą garsinančia choreografe Lora Juodkaite. Nemažiau svarbi ir kūryba kine – Arkadjaus muzika grojo filme „Getas”, o jis pats didžiuojasi filmu „Susitikimas” apie Lietuvos žydus, taip pat nebyliuoju „Kazanova”, kurį įgarsino kartu su Čiurlionio styginių kvartetu. O kur dar soliniai albumai, autoriniai spektakliai ir kiti iškilūs muzikiniai pasiekimai! Vienas kūrybingiausių Lietuvos perkusininkų į sceną išsineš nesuskaičiuojamą galybę įvairiausių instrumentų, taip jautriai atskleisdamas pagrindinę spektaklio „Diagnozė: vyras“ idėją.
Spektaklyje pagrindinius vaidmenis šoks Vladimiras Latišonokas, Daniilas Kolminas, Ernestas Barcaitis ir Karolis Butavičius.
„Diagnozės: vyro“ dailininkas – Linas Liandsbergis. Spektaklio metu bus naudojami jo objektai iš muzikinio veiksmo instaliacijos „Soluojantys veidai“.
