Laikas.lt
Pagal [-[0]-]
[-[1]-] nekenčiančių žmonių pilna visur. Jais ypač užverstas internetas – kuriami tinklaraščiai, vaizdo klipai, rašomi straipsniai ir taip toliau. Tačiau kodėl hipsteriai erzina tiek daug žmonų?
„Tik savo tinklaraštyje rašau žodį „nekęsti“. Taip dariau, nes vieną naktį stebėjau hipsterių antplūdį kaimynystėje. Vien tas vaizdas mane varė iš proto“, – pasakojo vieno tinklaraščio, pasisakančio prieš hipsterius, autorius. Minėtas vakarėlis vyko Londone, o jo keliamas triukšmas buvo lyginamas su… didžiuoju sprogimu!
Internete apstu ir tokių tinklaraščių, kuriuose gatvėse „gaudomi“ hispteriai, fotografuojami, sudedami, o tada jau pasipila komentatorių ir rašytojų pyktis (pavyzdžiui, Hackneyhipsterhate.tumblr.com arba Latfh.com). Štai, citata iš vieno tinklaraščio: „Hipsteriai, neva, nekenčia visko, kas yra populiaru… Jie naudoja daiktus, vilki brangių firmų rūbus, klausosi pop muzikos… „ironiškai“! Toks jausmas, kad visa Jūsų subkultūra pastatyta tik ant ironijos“.
Hipsteriai tinklaraščiuose kritikuojami ne tik dėl išvaizdos ar „ironiškų“ pažiūrų, bet ir dėl to, kad beveik niekada nesišypso (na, šypsosi, tačiau „ironiškai“, suprantate?). Dažnai tarp tokių yra ir piktieji komentatoriai.
Hipsterių nemėgsta ne tik tinklaraštininkai, bet ir „vaizdo menininkai“. Štai, vienas tokių video „Being a dickhead’s cool“ į „Youtube“ buvo įkeltas rugsėjo pradžioje, o dabar jau turi per 3 mln. peržiūrų. Guardian.co.uk iš to daro išvadas, kad lygiai taip pat madinga būti hipsteriu, kaip ir iš jo juoktis. Apskritai, įveskite į „Youtube“ paiešką „hipster“ ir patys pamatysite, kiek daug video sukurta. Ir visi – pasijuokti.
Žurnalistai jau net grupuoja hipsterius:
Miestiečiai – „kieti“ vaikinai ir merginos, dažniausiai besirenkantys miesto centruose. Jie dažniausiai nešioja beisbolo kepurėles, kelis sluoksnius marškinių, fotografuoja „Polaroid“ fotoaparatais, turi, taip vadinamas, „porno aktorių barzdeles“, aviatorių akinius nuo Saulės, siaurus džinsus ir, žinoma, yra apsikarstę tatuiruotėmis.
Svajojantys būti hipsteriais – jie tiesiog seka „populiariausias“ hispterių naujienas, skaito knygas ir klausosi indie roko muzikos.
Vartotojiški hipsteriai – tokie save vadina „protingais“ vartotojais. Jie galvoja, kad apsipirkinėti padėvėtų rūbų parduotuvėse yra menas. Jie labiausiai kritikuojami, kad dar labiau skatina vartotojiškumą.
Markas Greifas, amerikiečių rašytojas, sociologas, siejantis hipsterių judėjimą su post pank judėjimu, teigia: „Apie 1980 m. post pank buvo tarsi atsvara kapitalizmui ir pop kultūrai. Jaunimas tada tikėjo, kad galima kurti savo meną ir patiems jį platinti, nesiekiant tik pelno. Tačiau tuomet viskas žlugo. Viena iš priežasčių buvo K. Cobaino savižudybė. Tada maždaug nuo 1999 m., kai atsirado „hipsteris“, jie kažkaip vis dar tiki esą didelio judėjimo dalimi. Judėjimo, kuris veikia kaip kontrkultūra“.
O gal jau laikas susitaikyti?
Greifas teigia, kad nereikia kaltinti hipsterių dėl vartotojiškumo skatinimo ar dėl nesutapusių pažiūrų. Mes kartais pamirštame, kad vartoti pasirenkame patys, o ne kažkas mus priverčia tai daryti. Profesorius priduria, kad net tuomet, kai diskutuojama apie juos, jau esame hipsterių tęstinumo ir jų, taip vadinamos, išliekamosios vertės dalimi.
Tiesa, tokie Greifo teiginiai, žinoma, iš karto susilaukė hipsterių nemėgstančių žmonių nuomonės. Jų teigimu, Greifas taip kalba, nes… pats svajojo tapti hipsteriu ir jam tai nepavyko.
Na, o susitaikyti jau tikrai būtų laikas. Visos naujos (gerai, hipsteriai nėra tokia jau ir naujiena, bet…) subkultūros, judėjimai, ištempti į viešumą, susilaukia neigiamos reakcijos. Anksčiau buvo hipiai, pankai… O dabar yra hipsteriai. Gal jau metas susitaikyti ir leisti madai praeiti taip, kaip praėjo kitos?
