Parengė Saulius Žukauskas
Helsinkio centre (Suomija) statomas stambus IT paslaugų bendrovės „Atos“ duomenų apdorojimo ir saugojimo centras ne tik operuos didžiuliais skaitmeninės informacijos srautais, bet ir šildys šaltą išgėlintą jūros vandenį, kuris bus tiekiamas į Suomijos sostinės gyvenamųjų namų šildymo sistemas.
Kas gi tą ledinį vandenį įšildys tiek, jog šilumos pakaks įkaitinti 2 tūkst. privačių namų radiatorius? Ogi nepaliaujamai kaistantys duomenų centro serveriai.
Stambia figūra IT paslaugų sektoriuje bendrovė „Atos“ tapo, kai šių metų liepą įsigijo „Siemens IT Services“. Bendrovė aptarnauja globalią klientų bazę, teikdama jiems transakcines ir konsultacines paslaugas pažangiųjų technologijų (angl. – „hi-tech“) srityje. Šios tarptautinės kompanijos metinė apyvarta – 8,7 mlrd. eurų, o jai 78,5 tūkst. darbuotojų dirba 42-ose pasaulio valstybėse. Naujasis duomenų apdorojimo ir saugojimo centras „Suvilahti“ aptarnaus klientus iš Šiaurės ir iš dalies iš Centrinės Europos.
Sprendimas duomenų centrą steigti Helsinkyje nėra atsitiktinis. Suomija yra viena iš pirmaujančiųjų pasaulyje pagal vadinamųjų „debesų kompiuterijos“ serverių ir duomenų apdorojimo centrų plėtrą. Vėsus klimatas, lengvas šalto vandens pasiekiamumas, aukštas visuomenės išsivystymo lygis, politinis stabilumas – vieni iš kertinių faktorių, pavertusių šią šalį geidžiamu objektu tarptautinėms „debesų kompiuterijos“ saugykloms.
Tačiau panašu, jog pasaulyje „Suvilahti“ duomenų centras gali išgarsėti netikėta šalutine funkcija – duomenų centro serveriai šildys Helsinkio gyvenamuosius namus. Už pažangų ir novatorišką efektyvaus energijos panaudojimo projektą, duomenų centro statybos darbus vykdanti„Atos“ partnerė „Academica Oy“ yra laimėjusi 2010-ųjų apdovanojimą „Uptime Institute Green Enterprise IT Award“.
Helsinkiui šilumos energiją tiekiantis IT duomenų centras „Suvilahti” įrengtas Uspenskio katedros požemiuose
Ne paslaptis, jog Helsinkyje stūkso didžiausia pravoslavų šventykla Šiaurės ir Vakarų Europoje – prieš 150 metų pastatytas Uspenskio katedros soboras. Statinys stovi ant granito uolos, pačiame sostinės centre. Granito uolose iškalti katedros požemiai kadaise tarnavo kaip slėptuvė nuo bombardavimų iš oro. Dabar juose – modernus IT duomenų centras.
Kiaurą parą veikiantys kompiuteriniai serveriai iš pradžių kėlė nemenką problemą – jie išskirdavo tiek šilumos, jog darbuotojai negalėdavo ilgai išbūti viduje. Tačiau suomiai rado paprastą (kaip ir visa, kas genialu) sprendimą. Greta katedros ir jos požemiuose įrengto centro – Suomijos įlanka, o po soboru lyg tyčia driekiasi miesto šildymo sistemos vamzdynas. Jau dabar IT duomenų centro serveriai šiluma aprūpina 500 Helsinkio kotedžų.
Beje, išgėlintą šaltą jūros vandenį serverių aušinimui Suomijoje naudoja ir „Google“, kurios duomenų centras „Hamina“ (įrengtas buvusiame popieriaus fabrike). „Google“ serveriai iš viso sunaudoja maždaug 260 mln. vatų (maždaug ketvirtis galingos branduolinės elektrinės pagaminamos energijos). Pranešama, jog tiek energijos pakaktų miestui, kuriame gyvena 100-200 tūkst. gyventojų. „Google“ paieškos sistema kasdien sulaukia daugiau kaip milijardo užklausų. Tiesa, eilinio vartotojo lygmenyje energijos sunaudojimas nėra didelis ir prilygsta maždaug 180 vatvalandžių per mėnesį (tiek energijos sunaudoja 3 val. įjungta 60 vatų elektros lemputė).
