Wang Qingsong: „Fotografijose vaizduoju tautiečius, pavergtus vartotojiškumo“

Justė Urbonavičiūtė
Nuotr. wangqingsong.com

Wango Qingsongo fotografijos yra niūriai juokingos. Surežisuotos ir absurdiškos, jos atvaizduoja tuščius Kinijos vartotojiškos kultūros pažadus.

Štai kūrinyje „Bathhouse“ (liet. „Pirtis“) menininkas sėdi baseine apsuptas plastikinių vaisių, kolos buteliukų ir mirtinai nuobodžiaujančių moterų. Vėlesni jo darbai yra brandesni ir subtilesni, štai kad ir „Yaochi Fiesta“ (liet. „Yaochi šventė“) – mitinė dangaus scena, kurioje dešimtys kinų atrodo suvaržyti, netgi susigėdę. Sukryžiuotomis kojomis ir sučiauptomis lūpomis, jie yra nusivylę tuo, kas atrodytų nuostabi svajonė. Wangas, Pekine įsikūręs menininkas, režisuoja šias scenas sandėlį primenančioje kino studijoje. Nors neretai fotografijos yra juokingos, tačiau tai nėra vien pokštai. Priešingai, dažnai jos primena keistus grupinius portretus, kurie pirmiausia privertę sukikenti pateikia nemažai svarių priežasčių stengtis žvelgti giliau.

„Pirtis“ (2000)

Šis ironiškas požiūris fiksuojant Kinijos ekonominius ir kultūrinius pokyčius susilaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio. „Wang Qingsong: When Worlds Collide” (liet. „Wangas Qingsongas: Kai pasauliai susiduria“) – kol kas didžiausia jo asmeninė paroda Amerikoje įvyko šių metų pradžioje Niujorke. Jo darbai taip pat dalyvavo šiuolaikinei Kinijos fotografijai skirtoje parodoje Los Andžele. Savo parodos atidaryme Niujorke Wangas reiškė padėką už dėmesį. „Pasirodymas užsienyje yra lyg durų atvėrimas į tai, kas vyksta Vakaruose“, – sakė leidiniui „The Economist“.

„Kinijoje mes negalime matyti to, kas vyksta pasaulyje“, – priduria menininkas. Laikas praleistas Vakaruose, ir ypač Amerikoje, padeda menininkui išsiaiškinti tam tikrus esminius kultūrinius nesusipratimus. „Kinija Vakarų mąstymu yra lyg tigras – pavojus, grėsmė“, – teigia jis. „Bet galbūt Kinija tėra tik didelis raganosis – švelnus ir nekaltas. Visai ne monstras“.

„Yaochi šventė“ (2005)

Wangas prisipažino, jog Kinijoje būti menininku yra sudėtinga, mat ten „geriausias studentas yra geriausias sekėjas“. Kaip ir Ai Weiei, menininkas, kurio studija neseniai buvo nugriauta valdžios įgaliotinių, Wangas užsimena, kad menininkai privalo kelti klausimus Kinijos kultūrinio vienodumo akivaizdoje. „Į tai, kas tikra ir kas ne, mes turime žvelgti su įtarimu“, – teigė jis. „Mes patys turime formuoti savo nuomonę“.

Iš tikrųjų, Wango kūriniuose lengva galima pajusti kartėlį, kuris dažnai išreiškiamas panaudojant didžiųjų korporacijų logotipus bei abejingus veidus. Kinijoje, kur Mao ir jo kultūrinė revoliucija sunaikino šimtmečius trukusias tradicijas, naujieji turtuoliai siekia užpildyti šią kultūrinę tuštumą naujais materialiais malonumais.

Wangas vaizduoja savo paprastus tautiečius, pavergtus tuščio ir pigaus vartotojiškumo, pasitelkdamas „McDonald‘s“ ir „Jack Daniels“ kaip progreso ženklus. Jis sielojasi ne tik dėl pigaus kultūrinio eksporto iš Vakarų, bet ir dėl būdo, kaip kinai visa tai suvartoja. Šį santykį menininkas kartą pavadino „abiems pusėms naudinga konspiracija“. „Kai „McDonald‘s“ tinklas atkeliavo į Kiniją, restoranai buvo atidaryti prašmantniausiose Pekino vietose tam, kad žmonės tai suvoktų kaip gražų vakarietiškos virtuvės pavyzdį“, – prisimena Wangas. Tūkstančiai nuskubėjo ragauti mėsainių ir daugelis vis dar kelia ten savo prašmatnius vakarėlius. Kūrėjas, įskaudintas šio nesusipratimo, pripažįsta, kad tik po kelių metų jis suvokė, jog „McDonald‘s“ buvo ne kas kitas, o tik greito maisto restoranų tinklas.

Iš pradžių mokęsis tapybos, 9 dešimtmečio viduryje Wangas perėjo prie fotografijos, tikėdamas, jog tai buvo tinkamesnis būdas užfiksuoti Kinijos dinamiškumą. „Night Revels of Lao Li” (liet. „Naktinė Lao Li puota“) yra menininko interpretacija pagal garsųjį X amžiaus Gu Hongzhongo ritininį piešinį „Night Revels of Han Xizai” (liet. „Naktinė Han Xizai puota“), kuriame vaizduojamas sužlugdytas teismo pareigūnas, pasiduodantis lėbavimui po to, kai jo reformų siekiai atsimuša tarsi į sieną. Šis kūrinys atspindi visuomenėje suvaržytus Kinijos intelektualus. Šiuolaikinė Wango versija vaizduoja Li Xiantingą, Pekino meno kritiką, kurį valdžios įgaliotiniai išstūmė iš vieno įtakingo žurnalo redaktoriaus posto. Triptike Li – nepavydėtinoje situacijoje – apsuptas neskoningai apsirengusių sugulovių ir menkaverčių malonumų.

„Per tiek metų Kinijos istorijoje nematau jokių pokyčių kinų intelektualų likime“, – taip Wangas pasakoja apie savo fotografiją. „Po to, kai šventė baigiasi ir visi svečiai išsiskirsto, intelektualas lieka liūdnas“.

„Naktinė Lao Li puota“ detalė (2000)

Vienas iš naujausių kūrėjo darbų pristatytas Arlyje – „The Monument’s Story” (liet. „Paminklo istorija“) – milžiniškas, daugiau nei 40 metrų ilgio kūrinys, pradėtas dar 2009-ųjų rugpjūtį. Daugiau nei 200 aktorių, padengti purvu buvo atsargiai sustatyti į skyles, išraižytame kraštovaizdžio fone. Ši kompozicija išreiškia menininko požiūrį į istorinius ankstyvųjų civilizacijų pėdsakus ir kultūrinį grožio apibrėžimą. „Kiniškos tradicijos yra perduodamos iš kartos į kartą kartu su šaltiniais susijusiais su istorinėmis asmenybėmis, poezija, literatūra ir mitologinėmis tragedijomis. Savo valdymo metu, žmonės esantys valdžioje pasakodavo savo istoriją, išaukštindami savo pasiekimus“.

Paklaustas apie Rytų ir Vakarų meno sandūrą, Wangas nemano, jog įtaka keliaus vien tik iš Vakarų pusės. „Su laiku Azijos meno plėtimasis be abejonės turės įtakos Vakarų meno istorijoje“.

Vaizdo įraše galite plačiau susipažinti su „The Monument’s Story” kūrimo procesu.