Kas trečias kompiuterių pardavėjas padeda platinti piratines programas

Alfa.lt

Patikrinus 150 kompiuterinės įrangos parduotuvių išaiškėjo, kad kas trečias kompiuterių pardavėjas pataria klientams įsidiegti piratinę programinę įrangą; kas penktas sutinka tai padaryti asmeniškai. Mažiau nei pusė pardavėjų perspėja gyventojus apie piratinių programų sukeliamus pavojus, ir informuoja apie saugumo bei kokybės garantijas originalios programinės įrangos vartotojams.

Prieš keletą savaičių „Slaptojo pirkėjo“ tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo patikrinta 150 kompiuterinės įrangos parduotuvių. Bendrovės „Microsoft“ užsakymu atliktu tyrimu, kurį vykdė bendrovė „Spect-Dive“, buvo siekiama sužinoti, ar kompiuterių pardavėjai klientus aptarnauja kokybiškai, ar jie išmano originalios programinės įrangos privalumus ir informuoja klientus apie suteikiamas garantijas. Taip pat buvo siekiama įvertinti, ar kompiuterių pardavėjai laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, gerbia intelektinę nuosavybę, supranta piratinių programų keliamus pavojus ir informuoja apie juos vartotojus.

Tyrimas atskleidė, kad kas trečias (36 proc.) kompiuterių pardavėjas nesidrovi viešai pasiūlyti pirkėjams įsidiegti nelegalias programas kaip alternatyvą originalios programinės įrangos įsigijimui. Jie „pakonsultuoja“ vartotojus, kur būtų lengviausia rasti piratinės produkcijos platintojus ir kiek tokios „paslaugos“ kainuoja. Penktadalis (21 proc.) pardavėjų sutinka patys įdiegti piratines programas į parduodamus kompiuterius, net jei (5 proc. atvejų) nepritaria naudojimuisi nelegaliomis programomis. Mažiau nei pusė (37 proc.) konsultantų informuoja gyventojus, kokius privalumus ir garantijas vartotojams suteikia naudojimasis originalia programine įranga, ir kuo rizikuoja piratinės produkcijos vartotojai.

Labiausiai nukenčia ir rizikuoja patys gyventojai

„Apmaudu, kad tokiais atvejais labiausiai nukenčia patys gyventojai – piratinių programų vartotojai netenka visų garantijų, kurios taikomos perkantiems originalią programinę įrangą, – situaciją komentavo „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas. – Įsigydami legalią programinę įrangą gyventojai nemokamai gauna naujausią antivirusinę programą, reguliarius naujinimus, galimybę naudotis klientų konsultavimo linija ir kita pagalba.“

M.Glodas minėjo, kad siūlydami nelegalią programinę įrangą pardavėjai užtraukia klientams milžinišką riziką patirti kompiuterinių virusų atakas, netekti duomenų ar nukentėti finansiškai. „Microsoft“ duomenimis, kas trečia piratinės operacinės sistemos kopija nėra deramai apsaugota nuo išorinių įsibrovimų, būna užkrėsta virusais, šnipinėjimo ar kitomis žalingomis programomis. Be papildomų rūpesčių dėl prastai veikiančių kompiuterių ar virusų sukeliamos žalos gyventojai smarkiai rizikuoja tapti internetinių nusikaltėlių aukomis. Itin pažeidžiami jie tampa naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Sąžiningi pardavėjai prisiima atsakomybę vartotojams

Nelegalios programinės įrangos platinimą neigiamai vertina ir patys kompiuterinės įrangos pardavėjai. Jie pabrėžia, kad pirkdami kompiuterinę įrangą vartotojai pagrįstai tikisi aukštos kokybės. „Mūsų pareiga – užtikrinti prekių originalumą ir kokybę, patarti gyventojams kaip saugiau naudotis technine ir programine įranga, – sakė Raimundas Adomaitis, didžiausio Lietuvoje buitinės ir elektroninės įrangos prekybos tinklo „Topo Centras“ pardavimų ir rinkodaros direktorius. – Piratines programas platinantys pardavėjai daro didžiulę žalą tiek savo klientams, tiek sąžiningai dirbantiems verslininkams.“

Kaip minėjo M.Glodas, susidūrę su problemomis gyventojai patys praneša apie tai, kur pirko kompiuterius su piratinėmis programomis. „Siekdami apsaugoti vartotojų teises labai atidžiai vertinsime kiekvieną signalą apie nelegalios programinės įrangos platinimą ir imsimės teisinių priemonių prieš nesąžiningus pardavėjus,“ – sakė M. Glodas.

Piratavimas Lietuvoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje

Kasmet BSA atliekamo programinės įrangos piratavimo tyrimo duomenimis, skirtingai nuo kitų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje pastaraisiais metais piratavimo rodiklis nemažėjo ir siekė 54 proc. Tai reiškia, kad dažniau nei kas antrame parduotame personaliniame kompiuteryje buvo įdiegta nelegali programinė įranga. Kaip teigė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („Baltic Law Office“) advokatas Andrius Pranckevičius, piratavimas daro milžinišką žalą tiek vartotojams, tiek šalies ekonomikai. Vadovaujantis BSA ir partnerių atlikto pasaulinio piratavimo lygio tyrimu, 2010 metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių (apie 96 mln. Lt). Nuo šios sumos nėra sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą, nelegalios programinės įrangos platinimas neigiamai veikia darbo rinką ir sąžiningo verslo plėtrą.