Majonezas ir kečupas. Sveika ar kenksminga?

ekodiena.lt

Mes taip pripratome prie majonezo ir kečupo, kad sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę be šių „papildų“. Salotos, mišrainės, kiaušiniai, žuvis su majonezu; bulvytės, kepsniai, šašlykas, makaronai, picos, mėsainiai – dominuoja kečupas.

Daugeliui pagalvojus apie šiuos patiekalus be mėgiamų pagardų, mintyse prasisuka prėsko maisto etiketės. Dažnai, nors ir žinome, kad tam tikri produktai nėra sveiki, jų neatsisakome. Juk skanus maistas teikia tokį didelį malonumą ir kaip gi be jo gyventi. Tad, pažiūrėkime, koks majonezas ir kečupas nežalotų mūsų sveikatos ir gal net suteiktų vieną kitą naudingą medžiagą.

Kas slepiasi majonezo sudėtyje?

Vieni iš mūsų mėgsta maistą paskaninti pipirais, kiti – nepagailime druskytės, na, o treti – neatsispiria majonezo pagundai. Kad ir kaip sunku būtų prisipažinti, tačiau majonezas tikrai pagardina daugelį patiekalų ir dažnai būna velniškai skanus.

Tačiau prekybos centre sustojus prie lentynos su majonezais, pradeda raibti akys: be konservantų, su garstyčiomis, alyvuogėmis, medumi, tradicinis, ekologiškas ir t.t. Regis, bus patenkinti net patys įnoringiausi skonio receptoriai.

Pasidairiusi savo šaldytuve atradau du majonezus: vienas „tradicinis“ su gausybe E, rapsų aliejumi, pakeistų savybių krakmolu (įdomu, kokias savybes pakeitė?), actu, kiaušinių trynių milteliais ir t.t. O kitas – ekologiškas, čia pastebėta naujovė, kad prie daugelio sudedamųjų dalių radau žvaigždutę, kuri žymi ekologiškas sudėtines dalis, t.y. rapsų aliejus, spirito actas, kiaušinių trynių milteliai, citrinų sultys. Tiesą sakant, tikėjausi, kad ekologiškas majonezas pasižymės „lengvesne“ ir kokybiškesne sudėtimi.

Toliau nusprendžiau pasidairyti po svetainę sveikasvaikas.lt ir pažvelgti, kokia čia situacija su majonezais, kokie dažniausiai priedai pasitaiko majonezuose bei kokį pavojų jie kelia sveikatai. Įdomiausia, kad didžioji dalis majonezuose esančių priedų yra priskiriami prie skyrelio „Vengtini“ arba „Uždraustas kai kuriose šalyse“. Norėtųsi valdžios paklausti, kodėl tuomet tokie maisto produktai apskritai guli mūsų lentynose?

Dažniausiai majonezuose pasitaikantys priedai

Kaip jau ir minėjau, pagarduose esantys priedai skirstomi į nekenksmingus ir pavojingus. Taigi, vienų E bijoti nereikia, o kitus apeikite iš tolo.

Nekenksmingi priedai:

• E160A – Karotenų mišinys, Beta karotenas (Beta-karotinas, beta karotinas, betakarotinas, betakarotenas, beta karotenas).
• E202 – Kalio sorbatas (t-2, 4-heksadieno rūgšties kalio druska; 2-propenilakrilo rūgšties kalio druska ).
• E330 – Citrinų rūgštis (Citrinos rūgštis, Citrinos rūgštis, citrinų rūgštis) – Citrinų rūgštis yra kiekvieno gyvo organizmo sudėtyje, kaip dalinis visų kūno ląstelių medžiagų apykaitos raktas. Didelės koncentracijos randamos citrusiniuose vaisiuose, kivi, braškėse ir kituose vaisiuose. Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, astma.
• E412 – Guaro derva (Guaro guma) – Natūralus polisacharidas, išskiriamas iš guaro krūmo (Cyamopsis tetragonolobus ), aptinkamo Pakistane ir Indijoje. Gali kilti arba paūmėti šios ligos:Dujų kaupimasis, vidurių pūtimas.
• E415 – Ksantano derva (Ksanato guma) – Natūralus polisacharidas, išskiriamas Xanthomonas campestris bakterijų iš cukraus ir melasos. Gali kilti arba paūmėti šios ligos: dujų kaupimasis, vidurių pūtimas.

Blogieji priedai:

• E211 – Natrio benzoatas (Benzenkarboksilo rūgšties natrio druska; dracilo rūgšties natrio druska; fenilkarboksilo rūgšties natrio druska, konservantas natrio benzoatas) – Benzoinė rūgštis, benzoatai ir benzoinės rūgšties esteriai dažniausiai randami daugelyje vaisių, ypač uogų. Spanguolės yra labai turtingos benzoine rūgštimi. Be vaisių, benzoatų pasitaiko grybuose, cinamone, gvazdikėliuose ir kai kuriuose pieno produktuose (dėl bakterijų fermentacijos). Pramoniniams tikslams gaminama iš tolueno. Sureagavus su Vitaminu C išsiskiria benzolis, kuris yra žinomas kancerogenas. Gali kilti arba paūmėti šios ligos: alergija, astma, hiperaktyvumas, vėžiniai susirgimai, mutageniškumas.
• E385 – Kalcio dinatrio etilendiamino- tetraacetatas (kalcio dinatrio EDTA) – EDTA kalcio/natrio druska, sintetinis junginys. Gali kilti arba paūmėti šios ligos: alergija, astma, medžiagų apykaitos sutrikimai.
• E953 – Izomaltas – Gali kilti arba paūmėti šios ligos: alergija, astma.
• E954 – Sacharinas, Kalcio sacharinas, Kalio sacharinas, Natrio sacharinas – Gali kilti arba paūmėti šios ligos: alergija, astma. Uždraustas: Kanadoje.

Peršasi išvada, kad svarbiausia yra saikingas vartojimas. Net ir nekenksmingais laikomi priedai turi neigiamų aspektų, kurie gali išryškėti vartojant didelį kiekį šio produkto.

Majonezo mėgėjams

Jei jus neigiamai veikia baisieji E, tačiau negalite pakelti minties, kad gali tekti gyventi be majonezo, pamėginkite jo pasigaminti patys. Tai nėra taip sunku kaip gali pasirodyti pirmą kartą išgirdus tokį pasiūlymą. Ir, svarbiausia, patys pasirinksite visas sudedamąsias dalis, todėl galėsite ramiai atsiriboti nuo priekaištų maisto gamintojams dėl netinkamų sudėčių.

Naminio majonezo receptas:

1 kiaušinis
0,5 arbat. šaukšt. cukraus
0,5 arbat. šaukšt. druskos
200 ml. pasirinkto aliejaus
citrinos sulčių pagal skonį
Kiaušinį, cukrų, druską, citrinos sultis iki standumo išplakame mikseriu, tuomet palengva pilame aliejų. Sukame, kol masė taps tiršta ir balta. Toliau visko dedame pagal skonį (žolelių, česnako, prieskonių ir t.t.). Bent pusvalandį palaukite ir skanaus!

Kečupas kasdienybei paskaninti

Prieš porą metų Lietuvoje buvo atliktas tyrimas apie mūsų kraštiečių kečupo vartojimo tendencijas. Konsultacijų įmonės „EKT grupė” išvadose buvo parašyta, kad kečupą vartoja didžioji dalis Lietuvos gyventojų – 82,1 procento. Trečdalis jų (29,1 proc.) kečupą kiekvieną dieną arba mažiausiai 4-6 kartus savaitę. Daugiau nei pusė (54,3 proc.) kečupo mėgėjų jį vartoja 2-3 per savaitę. Du – tris per mėnesį arba kartą per pusę metų kečupą valgo 16,7 proc. apklaustųjų.

„Vienas mūsų šalies gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 1,61 kg. šio pagardo ir dažniausiai renkasi lietuviškus gaminius“, – teigiama apklausoje.

Regis, per metus šio pagardo suvartojame nemažą kiekį. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad nedidelėmis dozėmis vartojamas kečupas organizmui didesnės žalos nedaro. Visgi, pastaruoju metu dietologams ir sveikos gyvensenos specialistams nerimą kelią į padažo sudėtį įeinanti gausybė prieskonių ir įvairių dirbtinių priedų, pvz.: natrio benzoatas (E 211) , sintetiniai azo dažai (E 124).

Kečupas kaip maisto produktas nėra kenksmingas, kol į jo sudėtį nepridedama kenksmingų medžiagų. Jei pomidorų padažą gaminsite namuose, greičiausiai tai bus kokybiškas produktas. Jei kečupą perkate, atkreipkite dėmesį į etiketę, daugelis gamintojų deda įvairių konservantų, skonį bei spalvą stiprinančių cheminių medžiagų, tirštiklių.

Kečupas jaunystei saugoti

Nors atrodo, kad pomidorai ir turėtų būti pagrindinė kečupo sudedamoji dalis, tačiau panašu, kad taip nėra. Gamintojai vis dar mėgsta pasididžiuoti, kad jų gaminamo padažo pakuotėje rasite 2, o gal net 3 pomidorus. Pamėginkite namuose sutrinti 2-3 pomidorus, masę apvirti ir pažiūrėkite, kiek tyrelės gausite. Nemanau, kad kiekis primins kečupo indelį.

Nors termiškai apdoroti pomidorai praranda vitaminus, tačiau bent galime pasidžiaugti, kad juos apdorojus, susidaro 10 kartų daugiau likopeno nei šviežiuose pomidoruose. Tai yra pigmentas, suteikiantis pomidorams raudoną spalvą. Jis sumažina širdies, kraujagyslių ligų tikimybę, saugo nuo kai kurių vėžio rūšių, skatina odos atsinaujinimą.

Į ką reikia atkreipti dėmesį perkant kečupą?

„Sudėtį. Gamintojai privalo nurodyti krakmolo ir tirštiklių kiekį, bet tai daro ne visuomet. Norėdami tai išsiaiškinti, suplakite padažą arba paverskite buteliuką: jeigu ant sienelių lieka pomidorų masės, vadinasi, produktas be dirbtinių tirštiklių. Jeigu suplakus buteliuką kečupas „nučiuožia“ nuo sienelių, nepalikdamas pėdsakų, — jame yra tirštiklių.

Spalvą. Suplakite padažą — jo masė privalo būti vientisa ir raudonos spalvos. Jei masė ne vientisa, vadinasi į padažą pridėta dirbtinių dažiklių.

Kvapą. Tikras kečupas kvepia pomidorais.

Kainą. Nors ir labai norite sutaupyti, tačiau privalote žinoti, kad kokybiškas natūralus produktas negali būti pigus“, – rašoma dienraštyje „Savaitė“.

Naminis pomidorų padažas

Kečupo, kaip ir majonezo, visai nesunku pasigaminti. Jums prireiks:

1 kg „mėsingų“ pomidorų
30 ml acto 9 proc.
70 g cukraus
10 g druskos
maltų juodųjų pipirų

Pomidorus supjaustome gabaliukais ir verdame kol pasidaro minkšti. Išvirusius pomidorus pertriname per sietelį. Pomidorų masę verdame toliau, kol kiekis sumažėja du kartus. Baigiant virti sudedame druską, actą, pipirus. Jei mėgstate į pomidorų padažą galima įdėti susmulkinto česnako arba mėgstamų prieskoninių žolelių: baziliko, oregono. Naminis pomidorų padažas labai tinka su makaronų patiekalais, įvairiomis dešrelėmis, kepta mėsa. Skanaus.