„Jet Reaction“: reaktyvinis motociklas 720 km/h greičio rekordui (Video)

technologijos.lt

Richardas Brownas 1999 m. Bonevilio druskos lygumoje sumušė greičio rekordą važiuojant motociklu – tuomet jo plieninis žirgas lėkė 587 km/h greičiu. Tačiau su pasaulio rekordais R.Brownas reikalų dar nebaigė. Praėjus 13 metų, britas jaukinasi naują „bucefalą“, vardu „Jet Reaction“, ir ruošiasi tapti pirmuoju istorijoje žmogumi, kuris važiuodamas motociklu viršijo 720 km/h greitį.

R. Brownas 1999 m. Bonevilio druskos lygumoje (Juta, JAV) sumušė greičio rekordą važiuojant motociklu – tuomet jo plieninis žirgas lėkė 587 km/h greičiu. Tačiau su pasaulio rekordais R.Brownas reikalų dar nebaigė. Praėjus 13 metų, britas jaukinasi naują „bucefalą“, vardu „Jet Reaction“, ir ruošiasi tapti pirmuoju istorijoje žmogumi, kuris važiuodamas motociklu viršijo 720 km/h greitį.

Yra ir dar vienas siekis. Pagerinti važiavimo motociklu dviem kryptimis (kai motociklas tą patį atstumą įveikia pirmyn ir atgal) rekordą. Prieš 13 metų R.Brownas mėgino pagerinti ir tokį rekordą, tačiau dėl techninio gedimo viltys tąkart subliuško. Pasaulio rekordininkas tikisi, jog šįkart taip nenutiks, o naujasis „dvipusis“ rekordas sieks 640 km/h.

Bet kuriam senesnių laikų motociklui tokie greičiai nebūtų pasiekiami. Tačiau galinį ratą motociklo, kuris dabar konstruojamas ir ruošiamas rekordiniam važiavimui, suks reaktyvinis variklis – iš principo toks pat, koks suka reaktyvinio automobilio „Bloodhound“ ratus.

Sumontuoti reaktyvinį variklį dviem ratais riedančioje transporto priemonėje – užduotis ne iš lengvųjų. Reaktyvinių automobilių atveju, mašinos kėbulas gali būti konstruojamas aplink seno naikintuvo reaktyvinį variklį. O kaip tokiam varikliui pritaikyti motociklo rėmą? Juk toks galios agregatas motociklui, kurio pusiausvyrą turės išlaikyti vairuotojas, visų pirma būtų per sunkus.

Tad naujajam savo motociklui R.Brownas perdarė 930 kW galios sraigtasparnio variklį, kuris, užuot sukęs rotorių, dabar generuos stūmimo jėgą. Konstruktoriaus žodžiais tariant, įgyvendinti tokį sumanymą buvo „gana sudėtinga – toks variklis veikia su labai menkomis išlygomis sudėtingų medžiagų atžvilgiu.“ Paprasčiau tariant, jei kažką padarysi ne taip, labiausiai tikėtinas rezultatas – variklio sunaikinimas.

Sraigtasparnio variklį R.Brownas patobulino paties sukurta pakartotinio kaitinimo sistema (angl. – „reheat unit“ arba „afterburner“). Jos veikimo esmė – purkšti degalus į karštas išmetamąsias dujas, kurios degalus uždega ir generuoja daugiau variklio galios. Nors idėja skamba gana paprastai, jos įgyvendinimas ir teoriškai numatomo potencialo išgavimas reikalauja daugybės patobulinimų.

Pakartotinio kaitinimo sistema bus sumontuota virš dviejų talpyklų, iš kurių, iškilus reikalui, iššaunami stabdymo parašiutų kupolai.

R.Brownas nestokoja ambicijų ir kituose reaktyvinės technikos projektuose. Įkvėptas 1999 m. rekordo, britas susikonstravo sub-orbitinę raketą. Tiesa, jos paleidimas Pietų Afrikos Respublikoje buvo atšauktas. R.Brownas tobulina ir degalais varomos reaktyvinės kuprinės projektą (panašų vysto ir JAV karinės pajėgos) – konstruktorius viliasi, jog dėvintysis tokią kuprinę ore galės skraidyti bent 10 minučių.

Tais pačiais 1999-aisiais pagerinti savo paties pasiektą pasaulio rekordą R.Brownas mėgino motociklu „Gillette Mach 3 Challenger“, kuriame buvo sumontuotas pagal užsakymą pagamintas hibridinis raketinis variklis. Tačiau sumanymas tąkart nepavyko – kadangi lygumos gruntas buvo per minkštas aliumininiams ratams, mechanikai buvo priversti sumontuoti padangas, o šios galėjo atlaikyti ne didesnį nei 380 km/h greitį.

Motociklo priekinis ratas

Šiuo metu pasaulio greičio rekordas važiuojant motociklu – 606 km/h – priklauso Rokiui Robinzonui (Rocky Robinson) ir buvo pasiektas 2010-aisiais, skriejant motociklu „Ack Attack Streamliner“. Tokio tipo plieniniai žirgai savo išvaizda panašūs ne į motociklus, o į gigantiškas kulkas-mutantes.

Išbandyti „Jet Reaction“ R.Brownas tikisi šių metų kovą, o rekordinis važiavimas planuojamas 2013-iesiems.

„Lengva jiems nebus, – pastebi reaktyvinio automobilio „Bloodhound“ konstruktorius Markas Chapmanas. – Bene didžiausia bėda – oro padavimas. Būtina užtikrinti, jog reaktyviniam varikliui oro srautas bus tiekiamas stabiliai. Priešingu atveju variklis pradės veikti „bangomis“, o tai gali būti pavojinga.“