Laikas.lt
Pagal: BBC
Per Antrąjį pasaulinį karą netoli Treblinkos miestelio Lenkijoje naciai pastatė koncentracijos stovyklą. Joje per kiek daugiau nei metus žiauriai išžudyta 850 tūkst. žmonių.
Tiesa, anksčiau buvo abejojama masinių kapaviečių egzistavimu. Ir tik visai neseniai specialią įrangą naudojanti mokslininkų komanda atrado krūvas kadaise palaidotų kaulų.
Kai 1943 m. naciai paliko Treblinką, jie manė, kad visa stovykla sunaikinta (o kartu, žinoma, ir įkalčiai). Visi buvę pastatai tiesiog sulyginti su žeme. Naciai skubiai pastatė fermą, visur prisodino medžių, augalų ir joje „įdarbino“ ukrainiečių ūkininką.
1946 m. tyrėjai aptiko sunaikintų pastatų pamatų, seną šulinį, tvoros, keliukų likučius, žmonių kaulus ir su smėliu sumaišytus pelenus. Tačiau nepaisant to, tyrinėjimai buvo nutraukti, o masinių kapaviečių rasti taip ir nepavyko..
Apie kapavietes visgi žinojo tiek istorikai (iš šaltinių), tiek vietiniai gyventojai, tačiau iki šiol dar niekam nebuvo pavykę atrasti tinkamų įrodymų. Nuo 2010 m. prie kapavietės dirbę mokslininkai naudojo specialią techniką, kuria nekasant žemės, galima „matyti“ kelis metrus į gylį. Taip buvo siekiama neliesti žmonių palaikų ir nepažeisti žydiškų įstatymų ir tradicijų.
Treblinkos koncentracijos stovykla skyrėsi nuo kitų – ji neturėjo krematoriumo. Deginti žmones imta tik tada, kai stovykla jau „veikė“ kelis mėnesius. Kadangi tuo metu jau buvo daug mirusių stovyklos gyventojų, jų kūnai buvo tiesiog iškasti iš žemės ir sudeginti iš geležinkelio bėgių ir medžio pastatytuose krematoriumuose. Vėliau pelenai supilti į tuos pačius kapus.
Stovyklą tyrę mokslininkai teigė, kad aiškiai matyti žmonių kaulai, jie ypač išryškėja po lietaus.
Treblinkos tyrinėjimai toliau bus tęsiami. Mokslininkai bandys suprasti stovyklos struktūrą ir patikrinti, ar kapaviečių yra ir daugiau.
