Fotografės C. Kopp stebuklo paslaptis – „Photoshop“ sluoksniuose (Interviu, foto)

[-[0]-]
Nuotr. [-[1]-]

Kiekvienas fotografas savaip išgyvena savo kūrinį ir pasiekia galutinį rezultatą. Danė Cornelia Kopp kiekvienai nuotraukos detalei leidžia gimti savaime.

Cornelios užfiksuotas stebuklingas vidinis kūrėjos pasaulis, kurį ji pasiekia atsisakiusi visų išorės dramų. Fotografė teigia, kad svarbiausia – net pačius negatyviausius dalykus perteikti pozityviai, o kaip tai pasiekti – kiekvienas renkasi pats.

Kodėl pasirinkai fotografiją?

Dar nuo vaikystės fotografija buvo mano didžiausia aistra. Tiesa, pirmieji bandymai apsiribojo 12 kadrų fotojuosta.

Fotografija reikalauja kantrybės. Kartais padarau po 20-30 tos pačios scenos kadrų, o tada renkuosi geriausią.

Prieš 4 metus patyriau savotišką karjeros lūžį – ėmiau naudoti „Photoshop“ programą. Tuomet kadro originalas tapo tik pirmuoju žingsniu iki naujo kūrinio. Mano pirmąsias nuotraukas galite pažiūrėti „Flickr“, albumas vadinasi „ Kali is destroying old boundaries“.

Tavo nuotraukos išties unikalios – tarsi kadrai iš sapnų ar pasakų. Iš kur semiesi įkvėpimo?

Iš vidaus. Meditacija man yra svarbiausias prioritetas. Sėdžiu tyloje tam, kad pranyktų išorinio pasaulio mintys ir dramos. Tokioje būsenoje ima veikti kūrybinis impulsas. Tuomet tiesiog „žaidžiu“ su kadru ir žiūriu, kas iš to išeis. Nieko neplanuoju – rezultatas ateina savaime.

Kartais tai – mano vidinių vizijų ir jausmų ekspresija. Esu labai dvasinga, todėl ir mano nuotraukos dvasingos. Per nuveiktus darbus vidinis pasaulis tampa matomu.

Kokią žinutę bandai perduoti savo darbais?

Žinutė dažnai susiformuoja savaime. Pati sau bandau priminti, kad net negatyvius dalykus reikia išreikšti kuo pozityvesniu kampu. Visi kartu gyvename šiame pasaulyje, visi esame susieti. Todėl jaučiuosi gerai, kai nuotraukos priverčia kitus ir mane pačią nusišypsoti.

Papasakok apie techniką, kurią naudodama darai nuotraukas?

Fotografuoju skirtingus, pavyzdžiui, kraštovaizdžio, dangaus, paukščių, medžių, žmonių kadrus. Ir, naudodama „Photoshop“ sulieju juos kartu (arba jų dalis). Stebuklo paslaptis – sluoksniuose.

Daugybė žmonių kritikuoja „Photoshop“ naudojimą. Prie tokios nuomonės prisideda ne tik įvairiausi skandalai, bet ir kai kurių fotografų siekis gerą nuotrauką padaryti iš karto, be jokių pataisymų. Ką pasakytum šiems kritikams?

Darykite taip, kaip norite ir kaip jaučiatės įkvėpti. Klausimas turėtų kilti ne apie tai, ar naudoti „Photoshop“, ar ne, o apie kūrybiškumą. Kūrybos energija ir pats procesas man teikia daugiausiai džiaugsmo. O įrankiai?.. Jie nėra tokie svarbūs, tai – tik asmeninis pasirinkimas.