Goda Raibytė
Birželio 27 – liepos 1 dienomis Vilniuje vyks trečioji meno mugė – „ARTVILNIUS’12“. Joje savo darbus pristatys ne tik geriausi Lietuvos, bet ir užsienio šalių kūrėjai.
Mirko Freiwaldas ir Pascualis Jordanas laikomi vienais garsiausių Vokietijos meno kuratorių. „ARTVILNIUS“ galerininkai dalyvaus jau antrą kartą. Vyrai teigia, kad šiuolaikinis Lietuvos menas jau išsivadavo iš sovietinės įtakos, o vietiniai meno mylėtojai – kur kas entuziastingesni nei Vakarų Europoje.
Kodėl nusprendėte dalyvauti mugėje „ARTVILNIUS“? Kaip manote, ar ji gali tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų meno pasaulių?
Dalyvavome tam, kad užmegztumėme kontaktų su menininkais ir meno institucijomis Baltijos šalyse ir pradėtume kultūrinius mainus su mūsų galerija.
Nors Berlyne yra gana didelė Baltijos šalių bendruomenė, tik kelios galerijos priėmė jų darbus.
Manome, kad „ARTVILNIUS“ įtaka augs bėgant metams. Ir ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rusijoje, Skandinavijoje. Tai, be abejo, taps tiltu tarp Vakarų ir Rytų meno pasaulių.
Ar galite daugiau papasakoti apie savo šiuometinę parodą ir menininkus, kuriuos pristatote?
Jau šį penktadienį, kovo 9 dieną, „Titanike“, pristatysime Ingeborg zu Schleswig-Holstein ir Rudolfo zur Lippe darbus.
„ARTVILNIUS“ mugėje, šalia kitų menininkų pristatysime JIA (Kinija), Pascaulio Jordano (Vokietija), Alexanderio Cadento (Dižioji Britanija) ir Friedricho Lippe (Vokietija) darbus.
„ARTVILNIUS“ 2011 m.
Kokius Lietuvos menininkus galėtumėte išskirti?
Fotografus Antaną Sutkų, Aleksandrą Macijauską, Remigijų Treigį; dailininkus – Čeprą, Karmalitą ir Agnę Jonkutę. Kai kurių darbus priėmėme ir į savo galeriją.
Ką manote apie Lietuvos meno mėgėjų publiką, su kuria susipažinote „ARTVILNIUS“ 2011 m.?
Jie kur kas entuziastingi ir labiau vertina gerą naują meną ir idėjas negu Vakarų Europoje. Praeitais metais puikiai padiskutavome ir išgirdome gerų klausimų apie mūsų reprezentuojamų menininkų koncepcijas.
Lietuva buvo Sovietų Sąjungos dalis. Žinoma, menas, kaip ir visa kita, buvo griežtai kontroliuojama. Kai žiūrite į šiuolaikinį lietuvišką meną, ar jaučiate „sovietinį šešėlį“ jame?
Tapatybė mene yra pati svarbiausia, todėl visada domimės istorinių aplinkybių įtaka Baltijos šalių meno scenai. Tačiau galiu pasakyti, kad lietuviškas menas jau išsivadavo iš to šešėlio ir atrado naujų ekspresijos būdų, atspindinčių visišką laisvę.
