Laikas.lt
Vienas iš garsiausių gatvės mados fotografų Bill`as Cunningham`as jau perkopė aštuntąją dešimtį, bet tebedirba „The New York Times“, kuriam ruošia gatvės mados skiltį. Kuklus senukas yra nuolat kviečiamas į prabangius renginius, kuriuose nėra nė karto išgėręs net šampano taurės: „atėjau dirbti“ – plačiai šypsodamasis atsako jis.
Bill`as visą gyvenimą važinėja dviračiu ir vilki mėlynu švarku, kuris tekainuoja kelis dolerius. „Jis viską padarys dėl gero kadro. Jis gali išbėgti į gatvę nepaisydamas eismo, jeigu pamatys moterį, kuri įdomiai apsirengusi.“ – pasakoja vyro kolegos. Vyro ilgame gyvenimo kelyje buvo daugybė ryškių asmenybių – modelių, kino aktorių, dizainerių, dendžių, menininkų. Jis kviečiamas į daugybę renginių, o kartą, neįleistas į mados pristatymą Paryžiuje, nes jaunutė mergina nerado jo pavardės svečių sąraše ir jo nepažino, vyras tiesiog kukliai laukė eilėje. Atsitiktinai pro šalį bėgęs renginio kuratorius pamatęs lūkuriuojantį senuką apšaukė merginą: „tu neįsivaizduoji, kokio žmogaus tu ką tik neįleidai!“
Vyro kuklumas turint tokių įtakingų draugų ratą žavi, tačiau jis pats tegia, kad žmonės jam tiesiog nėra įdomūs. Vieninteliai dalykai, kurie jam patinka yra gražūs drabužiai bei fotografija. Šituo jis gyvena beveik visą savo gyvenimą, kuomet metęs mokslus Harvarde, pradėjo fotografuoti gatvės madą. Jeigu kalbėti apie gyvenamąją vietą, tai senukas gyvena gan apleistame pastate, kuriame kadaise glaudėsi daug menininkų – legendiniame Carnegie Hall netoli Centrinio parko. Šiandien čia gyvena tik Bill`as ir senutė menininkė. Kambarėlyje, kuriame glaudžiasi vyras nėra virtuvės, vonios kambario, o jis teturi lovą, kelias knygas ir daugybę dėžių bei spintelių prigrūstų nuotraukomis – tiesa ta, kad gatvėje fotografuodamas beveik visą parą, Bill`as nėra publikavęs didžiosios dalies savo nuotraukų. Tiesa ir tai, kad daugelis mato spaudoje esančias publikacijas arba yra girdėję apie mėlynu darbininko švarku vilkintį fotografą, bet smulkaus ir tylaus vyro mieste nepastebi. Vyras nepalaiko jokių artimų ryšių su niekuo, teigia, kad niekada nebuvo įsimylėjęs, kad nebendrauja su giminėmis ar šeima, o vienintelės vietos, kuriose jis lankose ne fotografuoti yra pigios užkandinės ir Bažnyčia.
Žinoma, kad daugelis fotografų myli savo darbą ir be jo neįsivaizduoja savo gyvenimo, tačiau retam fotografija ir yra gyvenimas. Bill`as pasakoja, kad jis nesigaili neturėdamas šeimos ar draugų, nes judri gatvė, gražūs drabužiai ir fotoaparatas patenkina visus jo poreikius.
