Testas: „Citroen C4“

[-[0]-]

Po ilgų metų Citroen pagaliau atgavę „kiaušus“ pradėjo kurti automobilius vertus Citroen ženkliuko, na bent jau dizaino prasme. Naujasis „C4″ (beje, [-[1]-] ) bando pratęsti šią tradiciją taip pat.

Kai buvo pristatytas pirmosios kartos „C4″ dar 2004, Citroen grįžo prie nuostabaus dizaino automobilių. Eksterjeras nebuvo panašus nei į vieną kitą automobilį, o interjeras kaip visada buvo iš ateities ir pradžioje sunkiai suprantamas. Bet tai buvo labai didelis pliusas, nes Citroen visada tokie ir turėjo būti. Jeigu prisiminsite „CX“, „BX“ ar net tą patį „XM“, jie buvo visiškai kitokie automobiliai savo segmente ir tai būdavo vienas iš pagrindinių aspektų pirkti Citroen. Dabar atėjo laikas antros kartos kompaktiškam hečbekui parodyti iš kur kojos dygsta.

 Apsėstas modernumo

Kaip ir dauguma naujų Citroen modelių, taip ir naujasis „C4″ seka ta pačia dizaino stilistika ir technologijų gausa. Bet iš pirmo žvilgsnio naujasis „C4″ yra šiek tiek konservatyvesnis negu pirmosios kartos modelis. Turbūt dėl to, jog atgimusi „DS“ modelių serija bando perimti išskirtinio dizaino estafetę. Geras to pavyzdys naujasis ir dar nuotraukose matomas „DS5″.

Naujas modelis atrodo šiek tiek agresyvesnių formų, ypač priekinė dalis. Tačiau galinė dalis, mūsų nuomone yra šiek tiek baisoka. Akmuo į daržą skrenda dėl galinių žibintų, kurie mums atrodo netinkami, labai agresyviai ir gražiai priekinei automobilio daliai. Ypač tai išsiryškina kai automobilis turi mažus skardinius ratlankius, tada automobilio galinė dalis atrodo neproporcingai. Galime paimti pavyzdį kaip „C3″ ir „DS3″. Nors pats „C3″ atrodo… pusėtinai, tačiau „DS3″ atrodo tiesiog nuostabiai. Žaismingas, išskirtinių formų mažylis, turintis daug ypatingų detalių, kurios jį išskiria iš viso automobilių ir konkurentų srauto. Męs jokiu būdų neteigiame, jog „C4″ yra prastai atrodantis automobilis, tačiau iš prieš tai žiūrėtų nuotraukų tikėjomės geriau.

Nusileidžiame ant žemės ir automobilio viduje. Kas buvote įpratę prie nestandartinių išdėstymų pirmosios kartos modelyje, naujame viskas išdėstyta gan… įprastai. Ciferblatai išdėstyti ten kur visuose automobiliuose, centrinės konsolės išdėstymas taip pat įprastas. Tačiau Citroen pasidarbavo prie interjero apipavidalinimo. Nes automobilis jaučiasi tikrai geriau surinktas negu pirmosios kartos modelis, o ir centrinėje konsolėje sumontuoti mygtukai jaučiasi tikrai pagaminti iš geresnės kokybės negu pirmosios kartos modelyje. Liesdami mygtukus prisiminėm pirmosios kartos „C4″ modelio mygtukus ant vairo, kurie atrodo yra iš 10 metų senumo kasetinės nešiojamos magnetolos. Dabar viskas kitaip. Iš tikro vairuotojo vietai priekaištų neturime.

Stiprioji pirmosios kartos „C4″ pusė buvo gan erdvus interjeras ir bagažinė. Pasakysime, jog naujasis „C4″ pakeičiantį modelį pranoksta su kaupu. Priekyje, gale ir net bagažinėje vietos padaugėjo tikrai ženkliai. Žinant, jog „C4″ bus gaminamas tik praktiškiausiame penkerių durų kėbule, įlipti, įsitaisyti ir išlipti nėra problemų net ir 2 metrų žmogui, tiek priekyje tiek gale. Išbandyti pilnai bagažinės talpumo neišėjo, tačiau kaip ir dauguma tokios klasės hečbekų, taip ir „C4″ turėtų sutalpinti didžiąją dalį jūsų kelioninių krepšių ir lagaminų.

Seni įpročiai nedingsta

Mūsiškis bandomasis automobilis turėjo 1,6 litro benzininį motorą su 120 arklio galių ir 160 Nm sukimo momentu. Be šio benzininio variklio Citroen siūlo pasirinkti pigesnį 1,4 litro ir 95 arklio galių agregatą, 156 arklio galių 1,6 litro benzininį variklį bei kitus trys dyzelinius variklius.

Bandytame „C4″, 120 arklio galių variklis primena pirmosios kartos Fiat „Bravo“ su 1,8 litro varikliu, kuris turėjo 113 arklio galių. Nei traukia, nei važiuoja, o ir valgo kuro kaip už du. Plius automobilis buvo su automatinę pavarų dėže, kuri turbūt tikrai yra paimta iš pirmosios kartos „C4″ modelių. Nes pirmosios kartos „C4″ modelyje, automatinė pavarų dėžė perjungdama pavarą leisdavo apie save pranešti vairuotojui, tas pats yra ir su „C4″. Pavaros perjungiamos šiek tiek grubokai, o veikimo greitis yra per lėtas. Paspaudus akseleratorių iki dugno, pavarų dėžė turbūt galvoja, jog yra pieštukas ar atominė elektrinė, nes praeina keletą sekundžių kol įvyksta reakcija ir pavarų dėžė supranta, jog turi dirbti tik vieną paprastą darbą, perjungti žemesnę arba aukštesnę pavarą. Sprendimo būdas būtų pasirinkti mechaninę pavarų dėžę, kuri išspręstų šią problemą.

Taip pat automobiliui 100 procentų trūksta bent papildomų 20 arklio galių ir kokių 40 Nm sukimo momento, jog mieste galėtumei suspėti su srautu. O kas liečia kuro sąnaudas, Citroen teigia, jog mieste 100 kilometrų šis variklis suvartotų 8,8 litro degalų, na męs niekaip neišlipome žemesnės negu 10 litrų ribos ir patikėkite bandėm apsimesti, jog ką tik išsilaikėm vairuotojo teises ir vilkomės pirmoje juostoje kartu su pėsčiaisiais. Tad rekomenduotinas žingsnis būtų rinktis galingesnį benzininį motorą su mechaninę pavarų dėže. Kuro sąnaudos bus panašios, bet malonumo suteiks žymiai daugiau, o ir įtariame, kad galingesnė „C4″ versija būtų azartiškesnė, nes su Citroen visada taip būna.

Pagirti „C4″ galime už komfortiškesnę pakabą, kuri neskaičiuoja kiekvienos duobės esančios kelyje. Bet Citroen inžinieriai sužaidė protingai, įpūtė šiek tiek daugiau komforto, bet smagaus valdymo nenužudė. Vingiuotose keliuose „C4″ elgiasi gan gerai, kėbulas nepasvyra ir automobilis nepraranda kontrolės ant tiek, kad atsirastų jausmas kuris pasako, jog „Stok, čia jau riba“.

Konkurencingas iki pat šaknų

Citroen automobiliai būdavo visada protingai įkainoti. Pavyzdžiui už bazinį modelį su 49,990 litų etikete gausite benzininį 1,4 litro motorą, ABS, EBD, EBA, ESP saugumo sistemas, vairuotojo, keleivio ir šonines oro pagalves, multifunkcinį 4 stipinų vairą, reguliuojamą aukščio vairo kolonėlę, oro kondicionierių, borto kompiuterį, pastovaus greičio palaikymo kontrolę, CD grotuvą, kuris skaito ir MP3 formato dainas, centrinį užraktą, saulę atspindintį priekinį stiklą, priekinius rūko žibintus, priekinių žibintų apiplovimo sistemą, elektra valdomus visus langus, elektra valdomus ir šildomus šoninius veidrodėlius, šildomas priekines sėdynes. Tad kasdieniniam naudojimui įranga yra daugiau negu gausi už 50 tūkst. litų kainuojantį automobilį.

Po įvairių įspūdžių su naujuoju Citroen kovotoju kompaktiškų hečbekų rinkoje yra įvairiapusiai. Mums patiko automobilio interjeras, surinkimo kokybė, iš dalies išvaizda, bazinė įranga, kaina, komfortas, bet yra didelis bet. Konkurentai gali pasiūlyti geresnių variantų, jeigu kalbėtume kaip apie bendrą paketą, o ir Citroen ne visada gerai sekėsi su automobilių patikimumu. Nes kiek esame šnekėję su pirmosios kartos „C4″ savininkais tai įspūdžių taip pat yra įvairių. Vienas patenkintas ir džiaugiasi itin patikimu automobiliu, kitam nepasisekė ir negalėjo vis išvažiuoti iš garantinio aptarnavimo. Bet ar juk ne dauguma naujų automobilių dabar yra kaip loterija?