Laikas.lt
Reda Krušinskaitė
Ainos Kunigėlytės nuotraukos
Savaitgalį supomės Pakretuonės stovyklavietėje, Švenčionių rajone, o vandens čiurlenimą bei miško garsus papildė keturios scenos. „Daugiau“, „Mažiau“, „Žemiau“ ir „Aukščiau“ scenose pasirodė neabejotinai geriausi Lietuvos bei užsienio DJ, o vertinantys instrumentinę muziką taip pat pernelyg neliūdėjo ir galėjo rasti jiems priimtino skambesio.
„Supynės“jau septintą kartą pristato rinktinę elektroninę muziką, kuri basakojus festivalininkus šokdina iki pat ryto, o tobulai sustyguotas organizatorių darbas leidžia tikrai mėgautis renginiu. Įvažiuojant į festivalio teritoriją teko nemažai palaukti eilėje, tačiau tai bene vienintelis minusas, kuris buvo pamirštas pasistačius palapines ir pradėjus supuotis prie scenos.
Šiandien, skaitinėjant dalyvių bei organizatorių komentarus, užplūsta malonus jausmas – festivalis tikrai buvo vienas iš pozityviausių ir atviriausių, kuriame yra tekę būti. Vyresnė publika tikrai nėra ramesnė, tačiau mandagumo ir tvarkos „Supynėse“ buvo daugiau nei įprastiniuose vasaros festivaliuose.
Pastaruoju metu juntamas ne tik festivalių muzikinis augimas, džiugu, kad atlikėjų vardai skambesni, scenų daugėja, o renginiuose apsilanko tūkstantinės minios, tačiau ir pačios minios poreikiai išaugo – festivalinis maistas tikrai nebėra kepta duona alaus bokale, o pramogos neapsiriboja kamuolio spardymu. Daugiau dėmesio skiriama aplinkai, net jeigu tai tėra prie nuo medžio nuleistų supynių prikabinti sparnai ar spalvotos žuvytės upėje, apima malonus jausmas, kad organizatoriai tavim pasirūpino, miestas su visom bėdom liko už nugaros, o tu ir besišypsantys žmonės aplink tuoj sukursite šį tą magiško.
Truputį šitos magijos grįš vakare kai vėl susitiksime Vasaros terasoje, kurioje dar kartą pasidžiaugsime kokybiška elektronine muzika ir maksimaliai padėkosime minimal.lt už puikų savaitgalį – tai nebuvo tiesiog muzikos festivalis, tai buvo atmosfera, kiekvienoje scenoje, kiekviename garse, kiekviename iš mūsų.
