Mindaugas Peleckis
Mpeleckis.eu
Kaip praneša leidykla „Kitos knygos“, „2006 m. rugsėjį nužudyta Rusijos žurnalistė Ana Politkovskaja šiandien tapo tikra XXI a. ikona, simbolizuojanti tiesų žodį ir bekompromisę laikyseną prievartos, žudynių bei karų pasaulyje. Pradėjusi rašyti Rusijos valdžiai itin nepatogiomis Čečėnijos karo temomis, ji nepabūgo valstybės grasinimų ir pilietiškai drąsiais straipsniais toliau plėšė melo šydą nuo grobuoniškos Putino Rusijos, prisidengusios karo prieš terorizmą mitu. Rašė tol, kol jos nepakirto samdyto žudiko kulka…“
Pasak leidėjų, knygoje „Tik tiesa, nieko daugiau“ surinkti geriausi ir aktualiausi A. Politkovskajos straipsniai, 1999–2006 m. publikuoti laikraštyje „Novaja gazeta“. Šiose publikacijose žurnalistė preciziškai užfiksavo itin žiaurų civilių Čečėnijos gyventojų kankinimą ir žudynes, drąsiai aprašė įkaitais paimtų „Nord-West“ miuziklo žiūrovų dramą bei ne mažiau žiauresnę įkaitų tragediją Beslane. Daug dėmesio savo rašiniuose skirdama valdžios korupcijai ir savivalei, žurnalistė pelnė daugybę apdovanojimų už svarų indėlį į tiriamąją žurnalistiką bei kovą už žmogaus teises. Ryškų A. Politkovskajos portretą papildo jos kolegų prisiminimai, oficialių asmenų užuojautos, ištraukos iš užsienio spaudos bei interviu su žymiais politikais – L. Jospinu, T. Blairu, G. W. Bushu – fragmentai. Visi šie tekstai iškyla lyg monumentas tragiškai žuvusiai bebaimei kovotojai už demokratiją ir spaudos laisvę.
Knygoje – 10 skyrių: „Ar reikia gyvenimą aukoti žurnalistikai?“, „Karas Čečėnijoje“, „Kadetas“, „Nord-Ost“, „Beslanas“, „Rusija: „taiki šalis“, „Žemės planeta: pasaulis be Rusijos“, „Kitokia Ana“, „Paskutiniai straipsniai“, „Po spalio septintosios dienos“. Juos užbaigia trumpas terminų, vardų ir pavadinimų žinynas.
Knyga – aštri, tokia, kokia turi būti tikra žurnalistika, primenanti šviesaus atminimo dienraščio „Respublika“ žurnalisto Vito Lingio (1960-1993), nužudyto banditų ir korumpuotų politinių jėgų užsakymu, publikacijas. A. Politkovskajos aprašytos temos primena ir dabartinę situaciją Lietuvoje, pvz., straipsnis „Prokurorų kadetofilija“ (2003 11 03), kuriame rašoma: „Prokurorai – kaip ir visa supuvusi „kovos su terorizmu Šiaurės Kaukaze“ sistema – ir yra tikroji terorizmo palaikymo grupė“ (p. 191).
„Kitos knygos“ – vienintelė leidykla Lietuvoje, išdrįsusi išleisti jau antrą A. Politkovskajos antrą knygą. Pirmoji pasirodė 2008-aisiais („Rusijos dienoraštis“; iš anglų kalbos vertė Kristina Gudelytė / Dizainas: Daumantas Každailis ir Ieva Každailienė). Ana Politkovskaja nebesulaukė šių abiejų knygų.
Ana Politkovskaja (Anna Mazepa, ukr. Гaнна Степaнівна Мазeпа; 1958–2006) gimė Niujorke, ukrainiečių diplomatų, dirbusių Jungtinių Tautų atstovybėje, šeimoje. Ji baigė žurnalistikos studijas Maskvos universitete, vėliau dirbo laikraščiuose „Izvestija“, „Obščiaja gazeta“ ir „Novaja gazeta“. Ana Politkovskaja tyrė žmogaus teisių pažeidimus bei kankinimus Čečėnijoje, kaupė informaciją apie neteisėtus Rusijos kareivių ir karinės žvalgybos veiksmus, padėdavo žuvusių karių motinoms teismuose. Per įkaitų dramą Maskvos teatre „Nord-Ost“ 2002 m. vedė derybas su čečėnų kovotojais. Kaltino Putiną ciniška ir melaginga politika, sovietinio stiliaus diktatūra. Aną Politkovskają bandyta nunuodyti 2004 m. skrydžio iš Rostovo prie Dono į Breslaną metu. Ana Politkovskaja buvo ir išliks pilietinės drąsos bei žurnalisto sąžiningumo etalonas. Ji laikė save šių laikų disidente. Ana teigė rašanti tam, kad žmonės išgirstų tikrąją, o ne daugumos Rusijos televizijos kanalų ir laikraščių skelbiamą Kremliui palankią „tiesą“. „Žurnalisto pareiga – rašyti apie tai, ką jis mato tikrovėje“, teigė Ana Politkovskaja. Ji nenustojo rašyti apie tai, ką matė, todėl 2006 m. spalio 7 d. (tądien Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sukako 54-eri) buvo nužudyta dviem šūviais į galvą namo, kuriame gyveno Maskvoje, lifte.
„Ana Politkovskaja – tai „atvirų nervų“ žurnalistika, kurioje viskas ne lengva ir paprasta, o rimta ir atsakinga“, – teigia buvusi žurnalistės kolegė Zoja Jerošok (p. 382).
Ana Politkovskaja. Tik tiesa, nieko daugiau. Kaunas: Kitos knygos, 2012. Iš anglų ir rusų kalbų vertė Donatas Stačiokas ir Vesta Adomaitienė. Dizainas: Aurimas Lažinskas. 402 p., 1200 egz.
