Martina Danėlaitė
Nuotr. pašnekovo
Prieš keletą mėnesių žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo Simono Dailidės istorija – vaikinas vieną dieną susiėmė į rankas, metė rūkyti, gerti, atsisakė mėsos ir apskritai tapo blaivybę Lietuvoje propaguojančiu žmogumi su šūkiu „Darysiu viską, kas mano jėgose, kad prablaivinčiau Lietuvą!“.
Jo pasakojimas sulaukė įvairiausių visuomenės komentarų: vieni sveikino Simoną ir jo atsakomybę, kiti tvirtino, kad jis tiesiog galiausiai subrendo, dar kiti (gal iš pavydo) pasmerkė vaikiną. Tačiau blaivybės skleidėjui tai nė motais. Visokiausius kvaišalus vartojęs vaikinas jau ketverius metus sveikatos kelyje ir ragina prisijungti kitus.
„Laikas.lt“ pakalbino jaunuolį apie priklausomybes ir lengvabūdišką gyvenimą.
Trumpai papasakok apie save. Ką veiki gyvenime?
Man 19 metų, ką tik baigiau 12 klasę, o kitąmet pabaigsiu ir savo apdailininko profesiją. Šiaip dirbu vegetariškoje „Shiva“ kavinėje, tačiau vasarą didžiausią laiko dalį praleidžiu gamtoje. Praėjusiąją savanoriavau vaikų jogos stovykloje, kur padėjau mokytojai vesti kursą. Be to, daug laiko praleidžiu ruošdamas festivalio YogaRave vietą – tikimės rimto renginio.
Kaip atrodo tavo diena? Savaitgalis?
Diena pastaruoju metu prasideda atsikėlus 5-6 val. ryto. Važiuoju dviračiu iki ežero. Savaitgaliai būna visiškai užkišti veikla.
O kaip su kitomis priklausomybėmis?
Galiu pasigirti, kad prieš dvi dienas susitarėme su dviem draugais nevalgyti šokolado iki vasaros galo. Tokio postūmio tikrai reikėjo. Žinau, kad nevalgysiu. Televizoriaus nežiūriu ir lengvai galiu gyventi be „Facebook“.
Ar nepasiilgsti lengvabūdiško gyvenimo? Ar kartais būna silpnybės akimirkų?
Aš ir gyvenu lengvabūdišką gyvenimą. Taisyklių jokių neturiu, gyvenu visiškai laisvai ir linksmai. Silpnybės akimirkų būna pamačius šokoladą, kurio, kaip minėjau, jau irgi nebevalgau.
Koks manai didžiausias skirtumas tarp tavęs ir bendraamžių?
Dauguma jų nėra paragavę sveiko gyvenimo būdo. Nežino, kaip gera yra gyventi blaiviai, linksmai, švenčiant kiekvieną dieną, ne tik savaitgalius, ir be prisiliuobimo ar prisitraukimo nežinia ko per visas šnerves.
Kas priverstų tave sugrįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo?
Galiu užtikrinti, kad niekas. Nėra tokios galios, kuri priverstų vėl kristi žemyn. Puikiai žinau, kad linksmiau ne nuo narkotikų, o nuo blaivaus proto. Tai turi išbandyti kiekvienas mano bendraamžis.
Ar sutinki Lietvuoje panašios pasaulėžiūros žmonių?
Kai pasikeitė mano gyvenimo būdas, aplink mane po truputį pradėjo burtis vis daugiau blaivininkų, palaikančių panašias idėjas žmonių. Beje, atsiranda ir daug visuomeniškų iniciatyvų ir blaivių renginių, pavyzdžiui „Blusų festivalis“ ir „Yaga“ – tokias iniciatyvas vertinu ir palaikau 100 proc!
Kaip reaguoja į tai tavo tėvai, kas jiems keisčiausia tavo pakitusiame elgesyje?
Mamai keisčiausia, kad pasikeitė visi mano draugai.
Ar pavyko atvesti kitus žmones į „sveikos gyvensenos kelią“?
Mano mama jau yra sveiko gyvenimo propaguotoja, bet su sese reikalai nejuda iš vietos. Su senais draugais, gyvenančiais tą nuobodų gyvenimą, yra sunkiau. Jie galvoja, ką apie juos pagalvos kiti, kaip pažiūrės, įvertins. Jie atsargūs, bijo kažką prarasti, ką įsivaizduoja turintys, nors iš tiesų neturi nieko tikro.
