Prie Jono Jonassono istorijos apie šimtametį prisidėjo, matyt, nemažai švedų, nes šis pasakojimas pradėjo populiarėti šiais laikais labai neįprastu būdu – iš lūpų į lūpas. Vis dėlto, 2010 m. Skandinavijoje knyga „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ tapo Nr. 1, o šįmet galime dėkoti leidyklai Obuolys, išleidusiai knygą lietuviškai.
Taigi, apie pačią istoriją. Tai pasakojimas apie žmogų, nulėmusį svarbiausius XX a. įvykius, apkeliavusį visą pasaulį ir bendravusį su įtakingiausiais to meto žmonėmis, kaip Che Guevara, J. Stalinu, V. Čerčiliu, Kim Ir Senu ir daug kitų. O herojaus kelionės tęsiasi nuo Švedijos miestelio Ikshulto per karo įkarštyje atsidūrusią Ispaniją, Ameriką, tolimąją Kiniją, Teherano kalėjimus iki pat Vladivostoko pataisos stovyklos, Himalajų kalnų ir įvairiausių kitų pasaulio kampelių.
Bet ar galite patikėti, jog dabar tai niekuo išore neišsiskiriantis senukas Alanas, dienas leidžiantis Malmšipingo senelių prieglaudoje, kuriam ką tik suėjo šimtas metų ir kuris ta proga išlipo pro langą ir dingo! Senelių namai Alanui reiškė mirtį, taigi, spjovęs į viską šimtametis leidžiasi į paskutinę kelionę ir spėja tiek prisidirbti, kad jau tą pačią dieną sukelia ant kojų ne tik miestelio policiją, žurnalistus, bet ir nusikaltėlių gaują, kurie visi ieško senuko, atranda vis keistesnių jo pėdsakų ir atrodo kuo toliau, tuo sudėtingiau jiems sekasi viską suprasti.
Istorija gerai atskleidžia ne tik pačio senelio nuotykius, bet ir kitą jų pusę – policijos triūsą ieškant pabėgėlio, naujienų ištroškusių žurnalistų įkyrumą ir netgi pačių nusikaltėlių darbelius. Pastarieji vejasi Alaną, nuo jų neatsilieka policija, o paskui juos visus laksto žurnalistai. Juos skiria tik kelios minutės, todėl Alanui bei jo naujiems draugams reikia vis labiau skubėti. Knygoje nestinga veiksmo ir įtampos, todėl skaitytojui bus tikrai nenuobodu ją skaityti ir baigus vieną skyrių norėsis iškart imtis kito.
Patys įvykiai pasakojami dviem etapais: pirmasis prasideda 2005 m. gegužės 2 d. ir tęsiasi visą mėnesį kaip kupina nuotykių senuko kelionė po Švediją; antrasis – jaunojo Alano nuotykiai bastantis po visą pasaulį ir jį keičiant.
Abi istorijos eina pirmyn, tik pirmoji, žymiai išsamesnė, lėčiau, o antroji greičiau. Galų gale, antroji istorija pasiekia pirmosios pradžią ir knyga pasibaigia taip, kaip ir prasidėjo. Tai gan originalus sprendimas, kuris žinančiam, kaip viskas baigsis, skaitytojui kelia norą versti puslapį po puslapio. Istorija įtraukianti ir jokiu būdu nenuobodi, o subtilus humoras priverčia ne kartą garsiai nusijuokti.
Nepaisant suktų istorijos vingių, absurdiškai juokingų įvykių skaitytojas gali ir kai ką nuspėti – žinome, kad senukui pasisekė sulaukti savo šimtmečio, taigi jam pavyks išgyventi visus patirtus nuotykius ir nelaimes (kad ir kaip kartais tai atrodytų neįtikėtina).
Istorija „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ moko neišsižadėti savo vertybių ir būti drąsiam. Kaip matote, knyga turi daug ką pasiūlyti ir jaunam, ir senam, taigi nusivylę tikrai neliksite.
