Dovilė Raustytė
Vieni Laimoną Zaką vadina šiuolaikiniu menininku, kiti – skaitmeniniu grafitininku, dar kiti – „Facebook“ ar net viso interneto maištautoju. Pats jis nei smerkia, nei perša kurią nors nuomonę apie virtualiojoje erdvėje vykdomą savo veiklą, pavadintą „Glitchr“. Tik palieka laisvės interpretacijoms…
Prieš pradedant pokalbį būtina paminėti, kad visos straipsnio iliustracijos yra jokiais efektais nepagražinti, nekoreguoti, autentiški screenshotai. Dėl ko ir kaip – žemiau.
Kokia buvo pradžia visų, pavadinsiu, išdaigų, kurios galiausiai tapo ir už Lietuvos ribų gan plačiai žinomu projektu „Glitchr“?
Vieną dieną tiesiog pastebėjau neįprastai atrodantį tekstą „Facebook“, pradėjau domėtis, eksperimentuoti ir rezultatus skelbti „Glitchr“ puslapyje.
Papasakok skaitytojams, kurie nieko negirdėjo arba turi klaidingą informaciją, kas yra tas „Glitchr“?
Tai projektas, kuriame eksperimentuoju su unikodo („Vikipedija“ tai aiškina kaip standartą, apibrėžiantį beveik visų kalbų abėcėlių bei papildomų simbolių kodavimą kompiuteriuose – aut. past.) ir „Facebook“ infrastruktūros klaidomis bei trūkumais. Juos pateikiu kaip eksponatus.
Ar kurdamas gličus galvoji apie jų meninį vaizdą? Ar svarbus tik pats atliktas veiksmas?
Svarbus ir meninis vaizdas. Tam turiu slaptą puslapį, kur viską išbandau dar prieš keldamas į „Glitchr“.
Ar „Glitchr“ duoda tau piniginį pelną?
Kol kas ne.
Apskritai „Glitchr“ susijęs su neigiamu požiūriu į „Facebook“ arba apskritai į socialinių tinklų užkratą?
Kurdamas „Glitchr“ tikrai nemąsčiau apie tai. Darau tai daugiau iš smalsumo, nei iš noro sugriauti socialinius tinklus.
Sirgai, sergi „Facebook“ liga – komentuoji savo nuotaikas, keli pusryčių nuotraukas, kvieti draugauti „draugų draugų draugus“, o jų įkeltoms nuotraukoms prireikia kelių sekundžių sulaukti tavo komentaro…
Nemanau, jog sergu „Facebook“ liga. Dažniausiai jį naudoju kaip elektroninio pašto dėžutę, kartais iš savo neišmaniojo telefono įkeliu nuotraukų, tačiau tikrai neskelbiu, kai valgau pusryčius ar sėdžiu tualete.
Kiek teko girdėti, iš pradžių „Facebook“ darbuotojams „Glitchr“ nelabai patiko, jie netgi buvo pašalinę jo profilį iš tinklo. Tiesa?
Dar pačioje „Glitchr“ gyvavimo pradžioje (2011 m. vasarą) pastebėjau, kad projekto „Facebook“ profilyje tarp gerbėjų yra ne vienas šio socialinio tinklo darbuotojas. Galiausiai tų pačių metų gruodį, matyt, įsiutinau kurį nors iš jų ir „Glitchr“ tiesiog dingo iš „Facebook’o“ be jokio įspėjimo. Atsidaręs kelių dienų senumo viešai prieinamą „Google“ kopiją, netikėtai joje radau ir gerbėjų sąrašą. Jame susiradau keturis „Facebook“ programuotojus ir susisiekiau su kiekvienu asmeniškai. Kiek nustebau, gavęs atsakymus iš visų. Visi teigė mėgstantys „Glitchr“ veiklą ir nematantys joje nieko neleistino. Jau kitą dieną puslapis buvo atkurtas, tik su pakeistu vardu (iki tol ir vardas buvo užgličintas). Pasak vieno iš programuotojų, būtent dėl vardo puslapis ir buvo uždarytas.
„Facebook“ kūrėjai siūlė tau dirbti išvien? Ar tai tik gandas?
Ne, išties gavau pasiūlymą iš „Facebook“ ieškoti jų saugumo spragų (už kiekvieną surastą spragą būtų išmokama premija), tačiau mano atskleidžiamos spragos nedaro žalos saugumui, nebent tik bendram vaizdui.
Dar pakamantinėsiu, tikėjaisi tokio projekto populiarumo?
Tikrai nesitikėjau tokios reakcijos ir populiarumo. Tarp „Glitchr“ gerbėjų yra net mygtuko „Like“ kūrėjas ir vystytojas.
Galima tave vadinti hakeriu? Turbūt daugeliui iškils klausimas, kur viso to išmokai – studijos, daugybė valandų prie kompiuterio, sekimas kokiu nors autoritetingu asmeniu, kita?
Nelaikau savęs hakeriu. Niekur nesimokiau programuoti, tačiau beveik į visus klausimus ar neaiškumus atsako „Google“. O tai, ką darau su „Glitchr“, – labai specifinė sritis, kurioje esu pasikaustęs.
Esi pavojingas? Susilauki grasinimų, kritikos dėl gličų? Internete juk netrūksta piktų žmonių…
Nesu pavojingas. Ko gero, yra daugiau nesuprantančių žmonių nei nepatenkintų.
Markas Zuckerbergas susikrovė ne vieną milijoną. Gal ir tu turi internetinio verslo planą, padėsiantį susikrauti krūvas pinigų?
Kartais pasvajoju, bet rimčiau dar nieko nemąsčiau.
Daugiau gličus – galerijoje.
Beje, nepamirškite aplankyti Laimono Zako parodos „Glitchr“ Jono Meko vizualinių menų centre.
Šis straipsnis publikuotas rugpjūčio mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema GYKAI, kurį galite rasti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešose vietose arba čia. Kiti numerio straipsniai:
.jpg)
Gykų olimpas: jie kuria internetą mums
Amžinas kūrybininko ir užsakovo konfliktas
Stilingų žmonių stilingos technologijos (Gatvės stiliaus foto)
Prekyba vintažiniais daiktais internetu. Ar tai pelninga?
Programuotojas L. Valiukas: „Tarp kompiuterastų pasitaiko ir normalių žmonių, bet nedaug“
Kuriant stimpanką nebūtina apie jį žinoti
Labàdienà Jums sako Petras ir Rapolas
Kompiuterių klavišus deginantys gykai kine
