Aušra Karklytė
Nuotraukoje – Lina Žigelytė
Ilgai visuomenės paraštėje buvusios Lietuvos lesbietės paskutinį vasaros savaitgalį praskleidė nematomumo skraistę. Pirmą kartą Lietuvos homoseksualių moterų istorijoje įvyko nepriklausomas festivalis ironišku kodiniu pavadinimu „PiLeFe“ (Piktų lesbiečių festivalis). Prienų rajone vykusiame festivalyje, kurį aplankė apie 80 žmonių, buvo galima išgirsti rimtų paskaitų, dalinimosi asmenine patirtimi ir kūryba, išmokti jogos ir paragauti veganiško maisto.
Pasižymėjo veiklų įvairove
Didžiąją dalį festivalio programos sudarė pranešimai ir interaktyvūs užsiėmimai, skirti visuomeninėms problemoms aptarti, patirčių dalybai ar homoseksualių moterų įgalinimui.
Lygių galimybių plėtros centro atstovė Margarita Jankauskaitė kalbėjo apie visuomenės pažangą ir lyčių lygybę, apie prostitucijos problemą diskutuoti kvietė „Kauno moterų draugijos“ vadovė Daiva Baranauskienė. Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Birutė Sabatauskaitė vedė interaktyvų seminarą apie seksualinį identitetą, o edukologė Vilma Gabrieliūtė – praktinį užsiėmimą, nagrinėjantį lytiškumo klausimus. Tris mėnesius Etiopijoje praleidusi Dovilė pasakojo apie savanorystės džiaugsmus ir vargus Afrikoje, naują leidinį „Krypau“ pristatė Ročesterio universiteto doktorantė Lina Žigelytė. Festivalio maistu besirūpinusi savanorė Eva kalbėjo apie veganizmą bei „Straight Edge“ judėjimą, gyvūnų gerovę ir išsaugojimą, Londone studijuojanti Elena – apie gyvūnų teisių judėjimo sąsajas su feminizmu.
„PiLeFe“ dalyvės atsipalaidavo rytinėse jogos pamokose, kurias vedė amerikietė Kim Fox, o vakare pasinėrė į jaukią atmosferą prie laužo besiklausydamos menotyrininkės Laimos Kreivytės skaitomos poezijos.
Festivalio dalyvės taip pat turėjo galimybę aktyviai įsitraukti į renginio programą ne tik diskusijomis, tačiau ir įgarsindamos dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės naujausios pjesės „Aliaska“ herojes.
„Man ypač patiko tai, kad buvo pasiūlytas platus paskaitų ir kitokių užsiėmimų spektras, todėl kiekviena galėjo pasirinkti tokią veiklą, kuri atitinka pomėgius ar domėjimosi sritis. Su malonumu klausiausi paskaitų ir lankiausi jogoje“, – įspūdžiais dalinosi vilnietė Rima.
Iš Kauno atvykusi Dovilė pripažino, kad šiek tiek nerimavo ir tikėjosi, jog pirmas blynas gali būti prisvilęs. Tačiau dabar su nekantrumu laukia ateinančių metų. „PiLeFe“ man pasirodė subalansuotas ne piktoms, bet mąstančioms lesbietėms, taip pat tinkantis ir visiems sveiko mąstymo žmonėms, kurie nori veikti ir, kaip lektorė Margarita Jankauskaitė savo paskaitoje sakė,- „atsibusti ir daryti ką nors, nes mes esame toji karta, kuriai teks pereiti per ugnį ir vandenį“, – entuziastingai kalbėjo Dovilė.
Reikšmė bendruomenei – neįkainojama
„PiLeFe“ dalyvių, lektorių ir organizatorių teigimu, toks renginys buvo ypač reikalingas Lietuvos lesbiečių bendruomenei ir ją sustiprino, taip pat leido parodyti, kad lesbietės egzistuoja bei nematomumo šydas dėl bendruomenės aktyvumo gali būti numestas.
Grupės „Avaspo“ narė ir festivalyje skaitytos pjesės „Aliaska“ autorė Gabrielė Labanauskaitė pabrėžė, kad festivalis vertingas tuo, jog pačios bendruomenės narės ėmėsi iniciatyvos. „Ne iš dangaus ar oficialių institucijų kažkas nuleis mums laisvę, matomumą, bendradarbiavimą ir bendravimą, mes pačios galime visa tai susikurti. Tikiuosi, kad ateityje festivalis, kaip ir užsienyje su tokiais gerai organizuojamais festivaliais nutinka, taps apskritai prestižo reikalu ir pritrauks daug sąmoningų žmonių, besidominčių alternatyviomis idėjomis, muzika“, – po renginio sakė dramaturgė.
Edukologė bei viena iš festivalio lektorių Vilma Gabrieliūtė džiaugėsi, kad situacija Lietuvoje gerėja – jau yra moterų, pripažįstančių save ir nebijančių ištarti „taip , aš lesbietė“. V. Gabrieliūtė akcentavo ir lesbiečių nematomumą bendruomenėje: „Moterų nematomumo problema tiesiogiai siejasi su vyraujančiomis patriarchalinėmis tendencijomis, kai moterys prisiima svarbias funkcijas ir daug investuoja į bendruomenės būrimą, švietimą, bet lieka užribyje, kai tenka reprezentuoti ar įvertinti save.“
Edukologė taip pat atkreipė dėmesį, kad festivalis yra teigiamas poslinkis ir bendruomenėje, ir visuomenėje. „Toks susibūrimas – didžiulis palaikymas ir parama kasdien psichologinį smurtą patiriančioms seksualinėms mažumoms: festivalio metu su dalyvėmis kalbėjomės ir apie atsivėrimo svarbą ir iššūkius, apie vaikų auginimą, tarpusavio santykius. Pastebiu, kad lesbietėms ir biseksualioms moterims labai svarbu žinoti, kad jų yra daug, kad susiduria su tomis pačiomis problemomis, o tai suteikia bendrumo jausmo ir pasitikėjimo savimi“, – apibendrino lektorė.
Įrodė, kad svarbiausia – iniciatyvumas
„PiLeFe“ organizatorės Sandra ir Agnė idėją apie lesbiečių festivalį Lietuvoje subrandino kaip alternatyvą Vokietijoje vykstančiam festivaliui „L-Beach“. Merginų teigimu, pirminė mintis vėliau rutuliojosi, apsipynė įvairiomis idėjomis, naujais tikslais, atsirado lektorių, norinčių skaityti paskaitas, didėjo susidomėjimas iš pačios bendruomenės.
„Manėme, kad bus sudėtinga, nes neturėjome jokių finansinių išteklių, lėšų mokėti lektoriams honorarų, nuomotis prabangios sodybos ar pakrantės prie jūros. Tačiau supratome, kad tereikia turėti gerą, savalaikę idėją ir teisingus žmones savo aplinkoje. Galiausiai viskas ėjosi pakankamai paprastai, lektorės pačios domėjosi renginiu ir norėjo jame sudalyvauti, žmonės siūlė savo pagalbą“, – pasakojo organizatorė Agnė.
Renginys viršijo organizatorių lūkesčius. Dar neišblėsus įspūdžiams, organizatorės pasakojo, jog tikėjosi sulaukti bent 30 dalyvių, tačiau jų būta apie 80. „Labai smagu, kad į renginį atvyko ne tik vilniečiai, bet ir kitų miestų gyventojai, kurie negali dalyvauti organizacijų rengiamose paskaitose ir kitokiuose renginiuose. Mano manymu, tai yra nenuginčijamas įrodymas, kad šio renginio reikėjo lesbiečių bendruomenei“, – džiaugėsi festivalio sumanytoja Sandra.
Paklaustos, kaip jaučiasi po įvykusio festivalio, organizatorės pripažino, kad sulaukė gausybės šypsenų ir padėkų, kurios įkvepia tolesniems veiksmams. „Jau dabar galvojame apie „PiLeFe II“. Po truputį slūgstantis nuovargis, grąžina sveiką protą ir imame suvokti, kas gi įvyko šį savaitgalį. Šis festivalis leido mums patikėti, kad mes galime, o tai reiškia, kad gali visi“, – atviravo Agnė.
Fotogalerijoje – keletas nuotraukų iš festivalio (organizatorių nuotr.):
