Lina Sabaitytė
Nuotr.: Ignas Maldžiūnas ir Justinas Rimeikis
Mažos, viešos išpažintys Jos lūpomis virsta muzika. Kaune gimusi, augusi, pabėgusi ir vėl sugrįžusi dainininkė Jazzyvile (Živilė Povilaitytė) muzikos nedėlioja į stalčiukus, juo labiau – nepalieka jos ten dulkėti.
Stilinga stilingų dainų atlikėja, muzikos ir tekstų autorė scena dalinasi su bendraminčiais muzikantais bei didžėjais, ko rezultate gimsta vežantys muzikiniai projektai, tokie kaip „Soulhoppers“, Andy Lau & Jazzyvile, ZAAK. Svajonės neišsižadėjusi Živilė savo vokalu puošia elektroninės bei gyvos muzikos sintezę. Klausome…
Kada/ kaip Tavo gyvenime atsirado muzika, dainavimas?
Anksti pajutau priklausomybę muzikai… Ši „bėda“ mane ištiko einant pustrečiuosius gyvenimo metus. Pirmieji priklausomybės simptomai išryškėjo kartu su lietuvių liaudies daina „Du gaideliai“. Nuo to laiko mano šeimai beliko tik su tuo susigyventi.
Ką dažniausiai nori pasakyti savo muzika, tekstais? Kas padeda/įkvepia kurti?
Muzikoje ir tekstuose užfiksuoju savo išmoktas pamokas. Atlieku mažą, viešą išpažintį. Prisimenu, atleidžiu, susitaikau. Po to toks gėris širdyje apsilanko. Taigi net menkiausi įvykiai, išgyvenimai ar nauji patyrimai anksčiau ar vėliau, norom nenorom manyje įgauna muzikinę formą. Tekstus dėlioju iš frazių, lipdau, šlifuoju, kol jie tampa TIE. Kartais jie gimsta taip spontaniškai, kad į pagalbą tenka pasitelkti telefone esantį diktofoną. Reikia išlikti budriai, kad jie nedingtų užmarštyje.
Turi savo Mūzas? Jei taip, kaip jas prisivilioji? (jei ne paslaptis, žinoma)
Mano Mūzų kilmė ir rūšis išlieka nenustatyta. Svarbiausia, kad jas turiu. Kažkaip ypatingai jų nevilioju – jos pačios mane aplanko. O jau kai apsilanko, lieku ir pati patenkinta, ir kitus nudžiuginu.
Kaip pati apibūdintum savo kuriamą, atliekamą muziką? Ar muzikos nedėlioji į jokias žanrines dėžutes?
Klausimas į klausimą: o kam muziką apriboti žanrais? Apsisunkinčiau ir prarasčiau malonumą kurti. Koks spalvotas pasaulis, tokia spalvota ir muzika. Vieną dieną – gera, kitą – viskas blogai. Visais atvejais griebiuosi muzikos (tikiu, ne aš viena tokia). Todėl galiu būti super džiaugsminga, arba kurti dainą, skirtą geram „išsižliumbimui“, o kartais ir „papykimui“. Tokiame plačiame muzikinių žanrų spektre paprasčiau surasti „būtent tą, reikiamos emocijos“ žanrą, savo būsenai reikšti.
Kokie atlikėjai Tave labiausiai žavi ir įkvepia? Ko iš jų pasiimi ar pritaikai sau?
Dažniausiai žavi atlikėjų darbai. Ar pačios jų asmenybės mane žavi? Ne visuomet. Džiugina ir įkvepia „Golden Parazyth“ jau nueitas kelias ir nuveikti darbai. Ir Giedrius, ir K@ yra nuostabūs bei charizmatiški vyrukai. Žavi Alina Orlova. Džiaugiuosi „Silence“ šeimyna, apskritai pakėlusia Lietuvos elektroninės muzikos kokybės standartus. Nepaminėjau užsienio atlikėjų, kadangi jų nuostabių ir įkvepiančių yra tikrai nemažai. Iš jų visų, kaip ir iš visko gyvenime stengiuosi pasisemti gerų emocijų, šviesių minčių.
Trumpai apie Tavo muzikinius projektus („DixxBand“, „Soulhoppers“, Andy Lau & Jazzyvile, ZAAK), kuriose esi dainavusi ir dainuoji dabar? Kuo jie skiriasi ar panašūs, kuo Tau pačiai jie buvo/yra artimi?
Iš visų paminėtų projektų veiklos nebetęsiu tik su „DixXband“. Panašumas juose esu aš (juokiasi), o tarpusavyje jie skiriasi savo žanru ir formatu. Asmeniškai man kiekvienas projektas buvo ir yra svarbus bei artimas. Dainavimas – mano aistra, nesvarbu ar tai bus džiazas, ar hausas, ar alternative, ar kitoks žanras. Jaučiu savirealizaciją kiekviename iš šių projektų ir džiaugiuosi juose gauta bei gaunama patirtimi.
Kokiame Lietuvos mieste koncertuoti Tau patinka labiausiai? Kodėl? Kokio grįžtamojo ryšio iš auditorijos tikiesi prieš koncertus?
Negaliu išskirti vieno Lietuvos miesto, kuriame man labiausiai patinka koncertuoti. Galiu nurodyti miestą, kuriame labiausiai jaudinuosi lipdama ant scenos. Taip, tai yra gimtasis Kaunas. Jaučiuosi daugybę kartų drąsesnė dainuodama nepažįstamų žmonių auditorijai. Mano draugai ir artimieji yra patys „sudėtingiausi“ klausytojai, sukeliantys papildomų emocijų. Bet tai jokiais būdais nėra blogai! Vienintelio grįžtamojo ryšio tikiuosi koncerto metu – tai, kad mano žinutė pasiektų klausytojų širdis.
Ką dar, be muzikos, mėgsta daryti Živilė?
Živilei labai patinka komunikuoti, socializuotis, semtis ir dalintis geromis emocijomis. Taip pat visada trokštu žinių, todėl vienaip ar kitaip norisi edukuotis. Prieš dvejus metus lankiau Juozo Gruodžio konservatorijoje vedamus muzikologijos kursus, po metų ėmiausi ispanų kalbos mokymosi. Šį rudenį pradėsiu žurnalistikos ir medijų analizės magistrantūros studijas. Nemėgstu pasyvaus laisvalaikio. „Stogą rauna“, kai nesu nieko susiplanavusi, niekur nereikia skubėti…
Kokią knygą parekomenduotum paskaityti?
George’o Orwello „Animal Farm“ (liet. „Gyvulių ūkis“), nes „Visi gyvuliai yra lygūs, bet vieni gyvuliai yra lygesni už kitus“. Pritaikoma bet kuriai epochai ir dažnai situacijai Lietuvoje bei pasaulyje.
Kas Tave vis dar nustebina gyvenime, kai aplink visko tiek daug?
Stebina abejingumas, savanaudiškumas, veidmainiavimas, tinginystė ir visiems kažkodėl priimtinas bukumas arba taikstymasis su juo. Tik tiek.
Be ko nebūtų Jazzyvilės?
Savaime aišku, kad be mamos ir tėčio (juokiasi) Jazzyvilės nebūtų be močiutės, kuri svajojo ir žūtbūt siekė, kad aš dainuočiau. Jazzyvilės nebūtų be Andy Lau (Andriaus Laucevičiaus), nes jis anksčiau už mane suprato, kad aš „galiu“. Nebūtų tokios Jazzyvilės be buvusių meilių, džiaugsmų ir nuoskaudų. Nebūčiau ir be sau nuolatos keliamų reikalavimų ir gana stiprios savikritikos.
Ir kaip čia nepaklausiu apie ateities planus… Kokią artimos ateities viziją ar misiją turi?
Tu planuoji, o Dievas juokiasi. Kai turėsiu konkrečių žinių – pranešiu.
